„Santaka“ / Patilčiuose pagerbtas partizanų atminimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-21 16:26

Dalinkitės:  


Į paminklo Patilčiuose pašventinimo iškilmes susirinko nemažai žmonių.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Patilčiuose pagerbtas partizanų atminimas

Birutė NENĖNIENĖ


Sek­ma­die­nį mū­sų kraš­to sau­lė­tu dan­gu­mi vė­jas ­vai­kė ke­le­tą de­be­sė­lių, ku­rie tai vie­nur, tai ki­tur pliūp­te­lė­jo smar­kiu lie­tu­mi. Tai neiš­gąs­di­no ne­ma­žo bū­rio žmo­nių, iš įvai­rių ra­jo­no ir ap­lin­ki­nių vie­to­vių su­si­rin­ku­sių į Ke­tur­va­la­kius ir Pa­til­čius pa­gerb­ti lais­vės ko­vo­to­jų at­mi­ni­mo. Pa­til­čių kai­me pa­šven­tin­tas pa­mink­las 1952 me­tų sau­sio mė­ne­sį žu­vu­siems pen­kiems Lie­tu­vos par­ti­za­nams.

Taip buvo pagerbti „Tauro“ apy­gar­dos Vy­tau­to rink­ti­nės va­das An­ta­nas Gri­kie­tis-Sla­pu­kas, Pranas Leo­nas Dau­ba­ra-Liū­ta­šir­dis, Fe­lik­sas Če­reš­ka-Kar­ve­lis, Juo­zas Kmie­liaus­kas-Ait­va­ras, Na­po­leo­nas ir Pra­nas Ke­me­rai­tis-Tau­ras.

Keturvalakių bažnyčioje klebonas kun. Vaidotas Labašauskas aukojo šv. Mišias už partizanus, laisvės kovotojus, pasakė pamokslą, kviečiantį susimąstyti apie tai, kad laisvė nėra momentinis įvykis, žmonės jaučiasi esą laimingi tiek, kiek sugeba patirti vidinės laisvės.

Prie paminklo renginį vedė Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos rajono skyriaus pirmininkė Dalija Agota Karkienė. Ji ne kartą kreipėsi į susirinkusį jaunimą kviesdama susimąstyti, kaip yra svarbu žinoti ir suprasti savo tautos praeitį, savojo gyvenimo pagrindus kurti vadovaujantis laisvės kovotojų pavyzdžiais.



Keletą žuvusių partizanų gyvenimo epizodų papasakojo ir partizaninės kovos idėjų prasmingumu pasidalijo „Tauro“ apygardos muziejaus darbuotoja, buvusi partizanų ryšininkė, kelių knygų apie laisvės kovotojus autorė marijampolietė Aldona Vilutienė.

Vil­ka­viš­kio kraš­to mu­zie­jaus dar­buo­to­ja, is­to­ri­jos mo­ky­to­ja Ele­na Ru­pei­kie­nė kal­bė­jo apie vi­sa­ga­lio lai­ko lė­ki­mą, ku­ris esąs pa­ti­ki­miau­sias vi­sų ne­gan­dų, mo­ra­li­nių nuo­skau­dų gy­dy­to­jas ir di­dy­sis tei­sė­jas bei ver­tin­to­jas. Pa­tir­tų au­kų šven­to at­mi­ni­mo ne­pa­jė­gia iš­trin­ti me­tų tėk­mė. Aš­tuo­nio­li­ka me­tų gy­vuo­ja at­kur­ta ne­prik­lau­so­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­ka, o vis dar iš pa­ke­lių grio­vių, pa­gi­rių ir kem­sy­nų ren­ka­mi ir de­ra­mai pa­lai­do­ja­mi žūt­bū­ti­nė­je ko­vo­je kri­tu­sių iš­ti­ki­miau­sių Tė­vy­nės sū­nų ir duk­te­rų kau­le­liai. Jų gy­ve­ni­mą ir ko­vą liu­di­ja šiuos žmo­nes pa­ži­no­ju­sių­jų pri­si­mi­ni­mai, ne­gau­siuo­se do­ku­men­tuo­se už­fik­suo­ti fak­tai, vis iš­ky­lan­tys pa­mink­lai.

1952 me­tais Pa­til­čiuo­se žu­vę pa­sku­ti­nie­ji „Tauro“ apy­gar­dos Vy­tau­to rink­ti­nės par­ti­za­nai sa­vo žū­ti­mi įro­dė, kad tais lai­kais gre­ta pa­siau­ko­ji­mo, did­vy­riš­ku­mo bu­vo ir iš­da­vys­tė – juos į prie­šo pink­les įvi­lio­jo sau­gu­mo agen­tas A.Bie­liū­nas-Ka­be­lis.



Iš su­rink­tų pri­si­mi­ni­mų ži­no­ma, jog ar­ti­mie­ji il­gai ne­ti­kė­jo ži­nia apie sa­vo bran­gių žmo­nių žū­tį, at­min­ty­je jie li­ko jau­ni. Juk F.Če­reš­kai bu­vo tik 40 me­tų, J.Kmie­liaus­kui – tris­de­šimt, A.Gri­kie­čiui – 27-eri, P.Ke­me­rai­čiui – 24-eri, o jau­niau­siam P.L.Dau­ba­rui – tik dvi­de­šimt me­tų. Skau­džius iš­ban­dy­mus te­ko pa­tir­ti ir jų šei­mų na­riams. Ir da­bar ne­ži­no­ma šių par­ti­za­nų am­ži­no­jo poil­sio vie­ta. Ži­nia tik tiek, kad jų kū­nai gu­lė­jo iš­nie­kin­ti prie KGB san­dė­lių.

Mu­zie­ji­nin­kė mi­nė­jo, jog Vil­ka­viš­kio kraš­to ir „Tauro“ apy­gar­dos par­ti­za­nų mu­zie­jai nuo Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo ren­ka duo­me­nis apie šio su­dė­tin­go lai­ko­tar­pio ko­vas ir ko­vo­to­jus, la­bai pra­šo žmo­nių pa­si­da­ly­ti pri­si­mi­ni­mais, iš­sau­go­tais do­ku­men­tais, nuo­trau­ko­mis.

Jaut­riai ir pa­ki­liai apie Tė­vy­nės lais­vę bei jos ko­vo­to­jus, mū­sų vi­sų pa­rei­gą bu­dė­ti kal­bė­jo vil­ka­viš­kie­tė, bu­vu­si trem­ti­nė Hen­ri­ka Al­mo­nai­tie­nė. Mu­zi­ki­nę pro­gra­mą pa­ren­gė Ky­bar­tų jau­nie­ji tau­ti­nin­kai – gim­na­zi­jos ir pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­niai. Ren­gi­nį vi­sa­pu­siš­kai pa­puo­šė gru­pė tau­ti­niais rū­bais vil­kin­čių Alks­ni­nės pa­ra­pi­jos mer­gai­čių. Va­do­vau­ja­mos Ade­lės Ei­du­ke­vi­čie­nės, jos iš bal­tų va­sa­ros žie­dų nu­py­nė Ge­di­mi­no stul­pų ženk­lus ir vie­ną pa­dė­jo prie par­ti­za­nų pa­mink­lo Ke­tur­va­la­kių baž­ny­čios šven­to­riu­je, o ki­tu to­kiu ženk­lu pa­puo­šė pa­mink­lą Pa­til­čiuo­se. Mi­nė­ji­mo me­tu mer­gai­tės, net ir užė­jus smar­kiam lie­tui, ne­nut­rau­kė sa­vo pa­ruoš­to pa­trio­ti­nio poe­zi­jos mon­ta­žo. Pa­ger­biant par­ti­za­nus skam­bė­jo vi­sų da­ly­vių gie­da­mas Lie­tu­vos him­nas, gies­mė „Ma­ri­ja, Marija“, nuai­dė­jo Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Vy­te­nio Bend­ro­sios pa­ra­mos lo­gis­ti­kos ba­ta­lio­no ka­rių sal­vės, į dan­gų su ba­lio­nais pa­ki­lo ir virš lau­kų nu­skrie­jo tris­pal­vė. Vi­sus kar­tu pa­dai­nuo­ti pa­trio­ti­nes dai­nas kvie­tė LTPK Vil­ka­viš­kio sky­riaus an­samb­lio, va­do­vau­ja­mo D.Ba­raus­kie­nės, dai­ni­nin­kės.



Į šven­tę bu­vo at­vy­ku­sios par­ti­za­no P.Ke­me­rai­čio se­suo Emi­li­ja Ren­te­lie­nė ir bro­lie­nė Ade­lė Ke­me­rai­tie­nė, dalyvavo par­ti­za­no A.Gri­kie­čio jau­nes­nės kar­tos gi­mi­nės, jau­nys­tės drau­gai.

Ren­gi­nio ve­dė­ja D.A.Kar­kie­nė džiau­gė­si Ke­tur­va­la­kių se­niū­no G.Urb­šio, parapijos klebono V.Labašausko ge­ra­no­riš­ku­mu, žmo­nių pa­gal­ba, or­ga­ni­zuo­jant iškilmes.

Vie­no­di pa­mink­lai par­ti­za­nams at­min­ti – to­kie kaip sek­ma­die­nį pa­šven­tin­ta­sis Pa­til­čiuo­se – jau ke­le­ri me­tai sta­to­mi vi­so­je Lie­tu­vo­je. Taip vyk­do­ma Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mų cent­ro pa­reng­ta At­mi­ni­mo ženk­lų, sim­bo­lių ir pa­mink­lų ge­no­ci­do au­koms ir as­me­nims, rep­re­suo­tiems už pa­si­prie­ši­ni­mą oku­pa­ci­niams re­ži­mams, pro­gra­ma. Vil­ka­viš­kio ra­jo­ne to­kie pa­mink­lai jau yra pa­sta­ty­ti Poc­vie­čio (Klau­su­čių se­niū­ni­ja) ir Vi­žai­dų (Šei­me­nos se­niū­ni­ja) kai­muo­se, par­ti­za­nų žū­ties vie­to­se. Mū­sų kraš­te vei­ku­sios „Tauro“ apy­gar­dos par­ti­za­nų žū­ties vie­tas įam­žin­ti ypač rū­pi­na­si bu­vę par­ti­za­ni­nių ko­vų da­ly­viai Ro­mas Rus­tei­ka ir Bro­nis­lo­vas Jun­gai­tis, ku­rie da­ly­va­vo ir šia­me ren­gi­ny­je.





Publikuota: 2008-07-21 16:26:49

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai