|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-07-21 16:26
Į paminklo Patilčiuose pašventinimo iškilmes susirinko nemažai žmonių.Romo ČĖPLOS nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Taip buvo pagerbti „Tauro“ apygardos Vytauto rinktinės vadas Antanas Grikietis-Slapukas, Pranas Leonas Daubara-Liūtaširdis, Feliksas Čereška-Karvelis, Juozas Kmieliauskas-Aitvaras, Napoleonas ir Pranas Kemeraitis-Tauras. Keturvalakių bažnyčioje klebonas kun. Vaidotas Labašauskas aukojo šv. Mišias už partizanus, laisvės kovotojus, pasakė pamokslą, kviečiantį susimąstyti apie tai, kad laisvė nėra momentinis įvykis, žmonės jaučiasi esą laimingi tiek, kiek sugeba patirti vidinės laisvės. Prie paminklo renginį vedė Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos rajono skyriaus pirmininkė Dalija Agota Karkienė. Ji ne kartą kreipėsi į susirinkusį jaunimą kviesdama susimąstyti, kaip yra svarbu žinoti ir suprasti savo tautos praeitį, savojo gyvenimo pagrindus kurti vadovaujantis laisvės kovotojų pavyzdžiais. Keletą žuvusių partizanų gyvenimo epizodų papasakojo ir partizaninės kovos idėjų prasmingumu pasidalijo „Tauro“ apygardos muziejaus darbuotoja, buvusi partizanų ryšininkė, kelių knygų apie laisvės kovotojus autorė marijampolietė Aldona Vilutienė. Vilkaviškio krašto muziejaus darbuotoja, istorijos mokytoja Elena Rupeikienė kalbėjo apie visagalio laiko lėkimą, kuris esąs patikimiausias visų negandų, moralinių nuoskaudų gydytojas ir didysis teisėjas bei vertintojas. Patirtų aukų švento atminimo nepajėgia ištrinti metų tėkmė. Aštuoniolika metų gyvuoja atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika, o vis dar iš pakelių griovių, pagirių ir kemsynų renkami ir deramai palaidojami žūtbūtinėje kovoje kritusių ištikimiausių Tėvynės sūnų ir dukterų kauleliai. Jų gyvenimą ir kovą liudija šiuos žmones pažinojusiųjų prisiminimai, negausiuose dokumentuose užfiksuoti faktai, vis iškylantys paminklai. 1952 metais Patilčiuose žuvę paskutinieji „Tauro“ apygardos Vytauto rinktinės partizanai savo žūtimi įrodė, kad tais laikais greta pasiaukojimo, didvyriškumo buvo ir išdavystė – juos į priešo pinkles įviliojo saugumo agentas A.Bieliūnas-Kabelis. Iš surinktų prisiminimų žinoma, jog artimieji ilgai netikėjo žinia apie savo brangių žmonių žūtį, atmintyje jie liko jauni. Juk F.Čereškai buvo tik 40 metų, J.Kmieliauskui – trisdešimt, A.Grikiečiui – 27-eri, P.Kemeraičiui – 24-eri, o jauniausiam P.L.Daubarui – tik dvidešimt metų. Skaudžius išbandymus teko patirti ir jų šeimų nariams. Ir dabar nežinoma šių partizanų amžinojo poilsio vieta. Žinia tik tiek, kad jų kūnai gulėjo išniekinti prie KGB sandėlių. Muziejininkė minėjo, jog Vilkaviškio krašto ir „Tauro“ apygardos partizanų muziejai nuo Nepriklausomybės atkūrimo renka duomenis apie šio sudėtingo laikotarpio kovas ir kovotojus, labai prašo žmonių pasidalyti prisiminimais, išsaugotais dokumentais, nuotraukomis. Jautriai ir pakiliai apie Tėvynės laisvę bei jos kovotojus, mūsų visų pareigą budėti kalbėjo vilkaviškietė, buvusi tremtinė Henrika Almonaitienė. Muzikinę programą parengė Kybartų jaunieji tautininkai – gimnazijos ir pagrindinės mokyklos mokiniai. Renginį visapusiškai papuošė grupė tautiniais rūbais vilkinčių Alksninės parapijos mergaičių. Vadovaujamos Adelės Eidukevičienės, jos iš baltų vasaros žiedų nupynė Gedimino stulpų ženklus ir vieną padėjo prie partizanų paminklo Keturvalakių bažnyčios šventoriuje, o kitu tokiu ženklu papuošė paminklą Patilčiuose. Minėjimo metu mergaitės, net ir užėjus smarkiam lietui, nenutraukė savo paruošto patriotinio poezijos montažo. Pagerbiant partizanus skambėjo visų dalyvių giedamas Lietuvos himnas, giesmė „Marija, Marija“, nuaidėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio Bendrosios paramos logistikos bataliono karių salvės, į dangų su balionais pakilo ir virš laukų nuskriejo trispalvė. Visus kartu padainuoti patriotines dainas kvietė LTPK Vilkaviškio skyriaus ansamblio, vadovaujamo D.Barauskienės, dainininkės. Į šventę buvo atvykusios partizano P.Kemeraičio sesuo Emilija Rentelienė ir brolienė Adelė Kemeraitienė, dalyvavo partizano A.Grikiečio jaunesnės kartos giminės, jaunystės draugai. Renginio vedėja D.A.Karkienė džiaugėsi Keturvalakių seniūno G.Urbšio, parapijos klebono V.Labašausko geranoriškumu, žmonių pagalba, organizuojant iškilmes. Vienodi paminklai partizanams atminti – tokie kaip sekmadienį pašventintasis Patilčiuose – jau keleri metai statomi visoje Lietuvoje. Taip vykdoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro parengta Atminimo ženklų, simbolių ir paminklų genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams, programa. Vilkaviškio rajone tokie paminklai jau yra pastatyti Pocviečio (Klausučių seniūnija) ir Vižaidų (Šeimenos seniūnija) kaimuose, partizanų žūties vietose. Mūsų krašte veikusios „Tauro“ apygardos partizanų žūties vietas įamžinti ypač rūpinasi buvę partizaninių kovų dalyviai Romas Rusteika ir Bronislovas Jungaitis, kurie dalyvavo ir šiame renginyje. Publikuota: 2008-07-21 16:26:49 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|