„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-18 20:48

Dalinkitės:  


Pet­ras Ži­lio­nis mėgs­ta pa­si­kin­ky­ti vė­ją.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Buvo buvo, kaip nebuvo...

Skry­dis virš Pae­že­rių eže­ro že­myn gal­va

Pet­ras ŽI­LIO­NIS, vil­ka­viš­kie­tis:

– Tu­riu ke­le­tą aist­rin­gų po­mė­gių. Tai – bur­len­tė, snieg­len­tė, jė­gos ait­va­ras, jach­ta, van­dens sli­dės, pa­ra­šiu­tas ae­rod­ro­me ir... pa­skui ka­te­rį.

Tai at­si­ti­ko prieš pen­ke­rius me­tus per Vals­ty­bės die­ną. Lie­pos šeš­tą­ją į so­dą prie Pae­že­rių eže­ro pa­si­kvie­čiau bū­re­lį drau­gų. Sma­giai leis­da­mi lai­ką su­gal­vo­jo­me pa­skrai­dy­ti pa­ra­šiu­tu. Ant kran­ti­nės su­si­bū­rė ko­kia de­šim­tis žmo­nių. Ka­dan­gi aš esu la­biau­siai pa­ty­ręs, vi­si nu­spren­dė, kad tu­riu kil­ti pir­mas. Ne­sip­rie­ši­nau ir ėmiau reng­tis. Vie­ni ėmė­si man pa­dė­ti, ki­ti ri­kia­vo­si į ei­lę skris­ti. Man be­si­se­gant pa­ra­šiu­to dir­žą, ant žo­lės nu­mes­tuo­se dra­bu­žiuo­se su­skam­bo te­le­fo­nas. Kaž­kas jį pa­da­vė, pra­dė­jau kal­bė­ti, o man tal­ki­nęs Ge­di­mi­nas, bo­sis­tas iš Ma­ri­jam­po­lės mu­zi­kan­tų gru­pės „Sau­liu­kai“, tuo me­tu ban­dė už­seg­ti dir­žą, jun­gian­tį vir­šu­ti­nes pa­ra­šiu­to „plėš­kes“. Pir­mą kar­tą su­si­dū­ręs su to­kiu dar­bu mė­gi­no ma­nęs klaus­ti, kaip tai pa­da­ry­ti, o aš, kal­bė­da­mas te­le­fo­nu, tik mos­te­lė­jau ran­ka: „Žiū­rėk pa­ts.“

At­ro­dė, kad vis­kas bu­vo pa­da­ry­ta ge­rai, ir po aki­mir­kos, truk­te­lė­jus ka­te­riui, aš jau bu­vau ore – apie 40–50 met­rų virš van­dens. Kuo ka­te­rio grei­tis di­des­nis, tuo pa­ra­šiu­tas ky­la aukš­tyn – gal net iki 80 met­rų. Ka­dan­gi esu įpra­tęs, mė­ga­vau­si skri­di­mu: re­gu­liuo­da­mas pa­ra­šiu­tą vir­vė­mis, tai ki­lau į vir­šų, tai lei­dau­si ar­čiau van­dens, tai lyg sū­puok­lė­se su­kio­jau­si į šo­nus.

Ka­te­ris, nu­skrai­di­nęs ma­ne į ki­tą eže­ro ga­lą, pa­su­ko at­gal. Man jau nu­si­bo­do pa­pras­tai ta­ba­luo­ti, tad, smar­kiau pa­si­sū­pa­vęs, už­si­ka­bi­nau ko­jo­mis už vir­vės, esan­čios tarp ka­te­rio ir pa­ra­šiu­to. Po mi­nu­tės, kai ko­jos pa­lei­do vir­vę, vė­jo srau­tas stip­riai bloš­kė ma­ne at­gal ir – lyg sū­py­nėms įsi­su­pus – ko­jos at­si­dū­rė aukš­čiau gal­vos. Tą aki­mir­ką blo­gai už­seg­tas dir­žas at­si­se­gė, aš iš­kri­tau iš vir­šu­ti­nių pa­ra­šiu­to „plėš­kių“ ir li­kau ka­bo­ti že­myn gal­va, apa­ti­nėms pa­ra­šiu­to „plėš­kėms“ už­si­ka­bi­nus už su­lenk­tų ko­jų.

Vė­jo sū­puo­ja­mas vis grę­žio­jau­si ir pa­ma­čiau, kad ka­te­rį vai­ra­vęs bi­čiu­lis, ži­no­da­mas ma­no „zbit­kas“, ne­krei­pia dė­me­sio į šį­kart be­vil­tiš­ką ta­ba­la­vi­mą ir vėl su­ka ka­te­rį į eže­ro pla­tu­mas. Ge­rai, kad aš ne­tu­riu bai­mės jaus­mo, ta­čiau ky­bo­ti že­myn gal­va sū­puo­ja­mam vė­jo 40–50 met­rų aukš­ty­je virš van­dens – men­kas ma­lo­nu­mas. Gal­vo­ju, jei­gu stai­ga iš­si­ner­siu iš tų dir­žų, tai taip pliump­te­lė­siu į eže­rą, kad var­giai ma­ne iš dug­no dumb­lo kas iš­krapš­tys. Li­ko vie­na išei­tis: kaip nors pa­si­gau­ti vir­vę, esan­čią tarp ka­te­rio ir pa­ra­šiu­to, ku­ri nuo ma­nęs bu­vo maž­daug už pu­sant­ro met­ro. Vie­ną kar­tą pa­mė­gi­nau kiek įma­no­ma pa­si­sū­puo­ti jos link, ki­tą... Nut­ver­ti pa­si­se­kė gal po ko­kio pen­kio­lik­to kar­to. Leng­viau at­si­kvė­piau, at­si­tie­siau. O ir ka­te­ris, ma­žin­da­mas grei­tį, jau su­ko kran­to link.

Ma­no skry­dis aukš­tyn ko­jo­mis neiš­gąs­di­no bi­čiu­lių. Tik paaiš­ki­nus, kad tai bu­vo ne iš­dai­ga, o mir­ti­nai pa­vo­jin­ga si­tua­ci­ja, jų vei­dai su­rim­tė­jo. Prieš kil­da­mi vi­si itin ati­džiai ėmė tik­rin­ti pa­ra­šiu­to įran­gą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas