„Santaka“ / Ką byloja senas kryžius

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda plastikinį 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su prailgintu išleidimo čiaupu, plastikinę 1 t talpyklą be rėmo (15 Eur), lengvojo automobilio priekabos ašį (60 Eur), du dyzelinius patalpų šildytuvus (50 Eur už vnt.), garažo vartų vyrius. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-04-21 11:36:51

Šeima išsinuomotų butą arba namą Vilkaviškyje. Tel. 8 630 87 651.
Galioja iki: 2019-04-25 09:12:27

Parduoda jauną, veršingą karvę (veršiuosis gegužės mėn.) ir mėsinę telyčią Vilkaviškio r. Tel. 8 608 20 494.‬
Galioja iki: 2019-04-26 09:28:44

Išsinuomotų namą arba butą Vilkaviškyje ilgesniam laikui (gali būti be remonto). Tel. 8 636 47 641.
Galioja iki: 2019-04-26 10:50:13

Parduoda FORD MONDEO CARAVAN (2005 m., 2 l, dyzelis, 85 kW, sidabro spalvos, geros būklės, praeita TA). Tel. 8 614 89 347.
Galioja iki: 2019-04-26 14:43:46



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-18 20:05

Dalinkitės:  


Ką byloja senas kryžius

Apie 4 km nuo Ke­tur­va­la­kių į pie­tus, už Kark­li­nių pa­va­žia­vus gal po­rą ki­lo­met­rų, bai­gia­si gra­žios Su­val­ki­jos ly­gu­mos ir pra­si­de­da aukš­tu­mos – dar va­din­tos Vi­žai­nio aukš­tu­mų pra­džia. Ten bu­vo Juo­du­pių kai­mas – šį var­dą vie­to­vė ga­vo, ma­tyt, dėl to, kad gy­ven­to­jų so­dy­bos bu­vo iš­si­dės­čiu­sios prie ne­di­de­lio juo­do­jo upe­lio, ku­ris ta­ry­bi­nės me­lio­ra­ci­jos me­tu bu­vo pa­slėp­tas dre­na­žo vamz­džiuo­se.

Tru­pu­čiu­ką to­liau į pie­tus bu­vo ir yra ši­le­lis, o ne­ma­žas eže­riu­kas ir­gi, ma­tyt, me­lio­ra­ci­jos su­nai­kin­tas. Ta­me eže­rė­ly­je praei­ty­je bu­vę daug gul­bių, tad jų var­du pa­va­din­tas ki­tas ne­di­de­lis kai­me­lis – Gul­bi­nai. Šia­me kai­me­ly­je stovėjusios vos trys so­dy­bos: Ali­šaus­kų, Bin­do­kų ir And­ru­šai­čių.

Trem­ties me­tais iš šių ir ki­tų kai­mų bu­vo iš­vež­ti tur­tin­giau­si ūki­nin­kai, ku­rie po il­go lai­ko grį­žę var­gu ar ra­do nors ko­kį tė­viš­kės na­mų pa­ma­tų ak­me­nė­lį.

Iš Gul­bi­nų kai­mo trem­ties iš­ven­gė tik And­ru­šai­tis. O mus, Bin­do­kus, iš­ve­žė 1949 me­tais. Li­ko se­na so­dy­ba su di­de­liu ta­šy­tų rąs­tų kluo­nu, se­nu na­mu, dar ge­rų rąs­tų svir­nu ir ki­tu tur­tu. Ke­tur­va­la­kių vals­čius il­gai tu­rė­jo kuo kū­ren­ti...

Si­bi­re iš­bu­vo­me 9 me­tus. Kai ga­vo­me lei­di­mą grįž­ti į Lie­tu­vą, bu­vo­me in­for­muo­ti, kad jo­kio tu­rė­to tur­to neat­gau­si­me. Grį­žę ra­do­me tik ke­le­tą neiš­rau­tų krū­me­lių. Mūsų ne­pa­gei­da­vo nei Ke­tur­va­la­kių, nei ki­ti „kol­cho­zė­liai“, nes tu­rė­jo­me tą ne­lem­tą trem­ties „štam­pą“ ir bu­vo­me tar­si ne Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Te­ko ieš­ko­tis ­ko­kios nors prie­glau­dos ki­tuo­se Lie­tu­vos kam­pe­liuo­se – vis dėl­to at­si­ra­do už­jau­čian­čių žmo­nių.

Pa­ga­liau su­lau­kė­me Tė­vy­nės at­gi­mi­mo, pra­si­dė­jo Są­jū­džio veik­la, at­ga­vo­me ir sa­vo že­mę, ku­ria nau­do­jo­si Kark­li­nių bend­ro­vė.

Tė­viš­kės že­mė ma­ne vi­sa­da trau­kė. Tad 1949 me­tų trem­ties pen­kias­de­šimt­me­čiui pa­mi­nė­ti nu­ta­riau ant at­gau­tos že­mės pa­sta­ty­ti kry­žių. Pa­da­riau es­ki­zą, su­de­ri­nau su at­sa­kin­gais pa­rei­gū­nais, kry­žių pa­si­da­riau ir kiek vė­liau jį pa­sta­čiau. Ki­tą ne­di­de­lį kry­žiu­ką pa­da­riau ir ant tė­vu­kų ka­pų Ke­tur­va­la­kių ka­pi­nė­se. Nors rei­kia nu­va­žiuo­ti apie 120 km, sa­vo kry­žių kiek ga­lė­da­mas lan­kau ir puo­šiu, nes tai – vie­nin­te­lis ma­no tė­viš­kės at­min­imas.

Iš­gir­dau, kad iš­leis­ta kny­ga „Vil­ka­viš­kio kraš­to kry­žiai ir kryž­dir­biai“. Ži­no­ma, tai – svei­kin­ti­nas da­ly­kas. Ta­čiau ap­mau­du, kad kny­go­je nu­ro­dy­ta, jog ma­no kry­žių da­rė Sta­sys Bin­do­kas. Ma­no var­das Ze­no­nas. Jei­gu au­to­rė bū­tų pa­si­tei­ra­vu­si Ke­tur­va­la­kių se­niū­ni­jos že­mėt­var­ki­nin­kų, bū­tų su­ži­no­ju­si tiks­lų ma­no var­dą ir pa­var­dę. O gal už to­kio kry­žiaus dar­bą „nu­si­ma­tė“ ne­blo­gas ho­no­ra­ras, tad ko­dėl jis – ne man?

No­riu, kad kny­gos lei­dė­jai ma­nęs at­si­pra­šy­tų už au­to­riaus tei­sių pa­žei­di­mą ir ne­del­siant pa­tai­sy­tų klai­din­gą in­for­ma­ci­ją.



Ze­no­nas BIN­DO­KAS



RE­DAK­CI­JOS PRIE­RA­ŠAS. Su šiuo bu­vu­sio trem­ti­nio Z.Bin­do­ko, Žiež­ma­rių mies­te­lio (Kai­šia­do­rių r.) gy­ven­to­jo, laiš­ku su­pa­žin­di­no­me kny­gos „Vil­ka­viš­kio kraš­to kry­žiai ir kryž­dir­biai“ au­to­rę Auš­rą Va­lun­tai­tę-Mic­ke­vi­čie­nę. Štai ką ji at­sa­kė: „Rink­da­ma me­džia­gą bū­si­mai kny­gai, nu­fo­tog­ra­fa­vau ir laiš­ke mi­ni­mą kry­žių, ta­čiau nie­kur ne­ga­vau met­ri­kai rei­ka­lin­gų duo­me­nų. Ka­pi­nė­se su­tik­ta mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad kry­žių pa­sta­tęs Bin­do­kas, ku­ris čia jau se­niai ne­gy­ve­na. Jo var­das, sa­kė, tikriausiai bu­vęs Sta­sys. Ki­tur taip pat ne­pa­vy­ko su­ži­no­ti apie šio žmo­gaus gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir pa­tiks­lin­ti var­do. Tai­gi įvy­ko ne­su­sip­ra­ti­mas. Lei­džiant ant­rą­ją kny­gos lai­dą, klai­da tik­rai bus iš­tai­sy­ta.

Be­je, už lei­di­ny­je pub­li­kuo­tą nuo­trau­ką nie­kas ho­no­ra­rų ne­mo­ka. Tai­gi jo­kios au­to­ri­nės tei­sės ne­pa­žeis­tos.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Alvito puošmenos traukia pravažiuojančiųjų žvilgsnius
* Paryžiaus katedros gaisras sukrėtė visą pasaulį
* Gimtinė, scena ir eilės – tai, kas suteikia gyvenimui prasmę
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Už kurį kandidatą balsuotumėte Respublikos Prezidento rinkimuose?
Vytenį Povilą Andriukaitį
Arvydą Juozaitį
Valentiną Mazuronį
Gitaną Nausėdą
Mindaugą Puidoką
Naglį Puteikį
Saulių Skvernelį
Ingridą Šimonytę
Valdemarą Tomaševskį



Kalbos patarimai

Kuo keisti jaunimo žargoną „lievas“?
Nevartotinos svetimybės lievas, lieva lietuviški pakaitai: 1. prastas, prasta; menkas, menka; 2. padirbtas, padirbta; piratinis, piratinė. Pvz.: Filmas buvo lievas (= prastas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas