|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-05-19 08:59
E.Dobrovolskienė, slauganti iš patalo nesikeliančią mamą, sakė tikėjusis iš gydytojų išgirsti raminančius žodžius.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Vilnietė Elena Dobrovolskienė dažnai Paežerių kaime slaugo solidaus amžiaus mamą. 88 metų Rozalijai Ankevičienei nuolat prireikia ne tik slaugos, bet ir medikų pagalbos. Paminėjus mokytojo Stasio Ankevičiaus 100-ąsias metines, po kelių dienų nebevaikštančią jo žmoną Rozaliją ištiko bėda. Moteris iškrito iš lovos ir susimušė. Skausmų raižomą R.Ankevičienę greitoji pagalba išvežė į Vilkaviškio ligoninę, ją palydėjo duktė Elena. Po vizito pas medikus slogiai nusiteikusi Elena Dobrovolskienė parašė laišką redakcijai. „Galima sutikti, kad gydytojų atlyginimai maži, galima norėti, kad Vyriausybė „atsibustų“, bet negalima leisti, kad pacientai taptų šio „marmalo“ įkaitais“, – abejingumo priežastį įžvelgė E.Dobrovolskienė. Moteris laiške teigė, kad ligoninės priėmimo skyriuje su ratukuose gulinčia mama „prasistumdė“ nuo 7 iki 13 val. Anot dukters, keli gydytojai pacientę apžiūrėjo tiesiog prabėgdami. Tik slaugytojos vis šypsojosi, ramino ir atsiprašinėjo dėl suteiktų nepatogumų. Kai kalbėjomės su nuoskaudų dėl medikų darbo neslėpusia E.Dobrovolskiene, ji sakė paprasčiausiai pasigedusi medikų dėmesio pacientui. – Gulinčią mamą aplankė trys gydytojai, tačiau nei vienas nepaaiškino, kas yra ligonei. Juk galėjo pasakyti, ką rodo tyrimai, kas matyti padarytoje rentgeno nuotraukoje. Ištarti bent kelis raminančius sakinius – juk ko daugiau reikia senam ligotam žmogui. Kai bandžiau išsiaiškinti, kaip reikės grįžti namo, vienas iš gydytojų burbtelėjo turįs pakankamai medicininių problemų. Nejau sunku žmogui paaiškinti, su kuo reikia tartis, pas ką klausti, – svarstė E.Dobrovolskienė. Moteris pasakojo tuomet pasijutusi, tarsi vyresnio amžiaus pacientas – nieko vertas. Grįžusią iš ligoninės senutę ištiko nervinis drebulio priepuolis, reikėjo vaistų nuo širdies, nes ligonę neigiamai paveikė kelios valandos, praleistos ligoninės koridoriuose. – Mane apėmė neviltis – kur einame, kas galėtų pakeisti požiūrį į paprastą žmogų. Medikai juk praeina ir psichologijos kursą, tai negi nesupranta, kad gydo ir geras žodis. Juk vieną dieną visi pasensime, – graudinosi E.Dobrovolskienė. Situaciją komentavęs Vilkaviškio ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas Petras Vaitiekūnas sakė sunkiai suprantąs, kas galėjo sukelti pacientės ir jos dukters nepasitenkinimą. Apie 7 val. greitosios atgabenta ligonė skundėsi dešinės pusės šonkaulių skausmu. Iškart konsultavęs chirurgas jokių chirurginių problemų nerado. Senutei buvo sumuštas šonas, tačiau vidaus organai nesužaloti. Suleista nuskausminamųjų vaistų. 8 val. į darbą atvykęs traumatologas taip pat apžiūrėjo ligonę. Buvo atlikti kraujo tyrimai, padaryta rentgeno nuotrauka. Pacientės kaulai buvo neskilę, tyrimų rezultatai – normalūs. Gydytojas terapeutas taip pat rado vienintelę problemą – sumušimą. – Nebuvo priežasties, dėl kurios pacientę reikėtų guldyti į ligoninę, – aiškino P.Vaitiekūnas. – Kadangi skausmus sukėlė sumušimas, buvo pasiūlyta pakartotinė chirurgo konsultacija. Tačiau abu ligoninės chirurgai tuo metu operavo. Pacientė buvo įspėta, jog reikės palaukti, kol baigsis operacija. Bet chirurgai operacinėje užtruko. Senutę pakartotinai apie 12 val. apžiūrėjęs chirurgas išrašė vaistų ir išleido gydytis namo. Nevaikštančią ligonę ir jos dukrą namo pargabeno greitosios pagalbos automobilis. Vyr. gydytojo pavaduotojas sakė per daug nesistebįs, jog paklaustas apie pacientės pargabenimą namo vienas iš gydytojų atsakė besirūpinąs medicininėmis problemomis. – Iš tiesų, gydytojas neprivalo rūpintis, kaip pacientui sugrįžti namo. Jis turi suteikti medicininę pagalbą. Žvelgiant iš medicininės pusės, mes atlikome viską, kas priklausė, – aiškino P.Vaitiekūnas. Ligoninės vadovai sakė, jog dažnai ieškoma galimybių parvežti ligonį namo, jei greitoji vyksta pakeliui. Tačiau žmonės turėtų suvokti, kad atvykti konsultacijai, parvažiuoti iš ligoninės po gydymo ar parsivežti gimdyvę su kūdikiu reikia rūpintis ne medikams, o giminaičiams, draugams, seniūnijai. Tai socialinės, bet ne medicininės problemos. Tokių konfliktų, kai greitoji atsisako parvežti ligonį namo, kilę ne kartą. Tačiau keisčiausia, jog šįkart ligonė buvo parvežta, o konflikto išvengti nepavyko. P.Vaitiekūnas sutiko, jog kartais gydytojo ištartas žodis veikia geriau nei tabletė. Tačiau pakalbėti su pacientu, jį paguosti ir padrąsinti medikams kartais pritrūksta ne tik laiko, bet ir noro. Publikuota: 2005-05-19 08:59:08 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|