|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2004-12-23 09:00
Advento metu Bažnyčia pranašo Izaijo ir Jono Krikštytojo žodžiais mus kvietė ruoštis šv. Kalėdoms, kad tinkamai priimtume Išganytoją: „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ (Mt 3,3). Ir štai Kalėdų nakties Mišiose Evangelija jau skelbia džiugią žinią, anuomet praneštą Betliejaus piemenims: „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2,11). Klausantis evangelisto Luko pasakojimo apie tuometinius įvykius, norisi ypač atkreipti dėmesį į žodį „šiandien“, – kad Kalėdos pripildytų mūsų dabartį. Visi drauge švenčiame iškilmę, kuri nėra tik Jėzaus Kristaus gimtadienis, tik Jo gimimo žemėje metinių paminėjimas. Išnyksta laiko ribos, ir prie mūsų prisiartina pirmosios Kalėdos. Tam tikra prasme tampame Kristaus gimimo liudininkais. Sakome, kad ši šventė yra stebuklų metas. Ne tik dėl to, kad gauname netikėtas artimųjų dovanas ar kad žmonėse pastebime daugiau gerumo. Taip yra visų pirma dėl to, kad Dievo malonei veikiant esame tiesiog panardinami džiaugsmingoje Išganytojo atėjimo paslaptyje. Kalėdos iš tiesų džiugios tampa tada, kai jas priimame kaip Jėzaus Kristaus atėjimą į pasaulį atpirkti visų tautų žmonių ir mūsų asmeniškai, kai šiame atėjime atrandame ypatingą Viešpaties palankumą kiekvienam žmogui. Šiuos metus popiežius Jonas Paulius II visoje Bažnyčioje paskelbė Eucharistijos metais. Eucharistija – tai su mumis esantis, nuolat pasiliekantis Kristus. Tai yra tikras, nesibai- giantis Kalėdų stebuklas. Tegul šie metai sustiprina mumyse Dievo ilgesį, o drauge ir suvokimą, jog Jis yra šalia. Šie Eucharistijos metai tepaskatina mūsų atvirumą Jam. Eucharistija taip pat reiškia dėkojimą, tad artėjančius Naujuosius metus teženklina dėkingumas Dievui ir žmonėms, o kiekvieno sekmadienio šv. Mišių malonė tepašventina ir tegaivina širdis. Mielieji, visus kuo nuoširdžiausiai sveikinu sulaukus šv. Kalėdų. Kviečiu būti atvirus mūsų Išganytojui ir Viešpačiui, kad susitaikymas ir ramybė iš naujo apsigyventų kiekvienuose namuose. Publikuota: 2004-12-23 09:00:14 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|