Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-16 16:46

---

Šie­met Lie­tu­vo­je ki­lo jau 190 miš­ko gais­rų, iš­de­gė 92,57 ha miš­ko – tai tris kar­tus di­des­nis plo­tas nei per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį. Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ty­je per 6 šių me­tų mė­ne­sius ki­lo 4 miš­ko gais­rai, iš­de­gė 0,1 ha miš­ko.

Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties miš­kuo­se kas­met ky­la vi­du­ti­niš­kai 22 miš­ko gais­rai. Pats pa­vo­jin­giau­sias dėl ga­li­mų gais­rų ap­skri­ty­je yra Kaz­lų Rū­dos ma­sy­vas, ku­rio plo­tas – 5900 ha.

Miš­kas – lyg gi­gan­tiš­kas lau­žas, ja­me daug leng­vai už­si­lieps­no­jan­čių me­džia­gų: sau­sų ša­ke­lių, nu­kri­tu­sių per­nykš­čių la­pų, spyg­lių, iš­vir­tu­sių sau­suo­lių, be to, pui­kiai de­ga ir gy­vi, svei­ki bei ga­lin­gi me­džiai. Il­ga­lai­kės saus­ros me­tu miš­kas ga­li už­si­deg­ti sa­vai­me, jį ga­li už­deg­ti žai­bas, bet daž­niau­siai miš­kų gais­rus su­ke­lia neat­sar­gūs poil­siau­to­jai, gry­bau­to­jai ir uo­gau­to­jai, pa­li­kę miš­ke stik­li­nių bu­te­lių, nu­me­tę neuž­ge­sin­tą nuo­rū­ką, deg­tu­ką ar­ba neuž­ge­sinę lau­žo.

Kad kiek­vie­nais me­tais ga­lė­tu­mė­me poil­siau­ti miš­ke, kvė­puo­ti ty­ru miš­ko oru, klau­sy­tis me­džių oši­mo ir paukš­čių čiul­bė­ji­mo, rink­ti uo­gas ar gry­bus, tu­ri­me sau­go­ti miš­kus nuo gais­rų.

Pri­va­lo­me ne­pa­mirš­ti, jog rei­kia lai­ky­tis prieš­gais­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mų, kad dėl neat­sar­gaus el­ge­sio su ug­ni­mi, ne­tvar­kin­gų trans­por­to prie­mo­nių (tech­ni­kos), sau­sos žo­lės ar šiukš­lių de­gi­ni­mo ne­kil­tų gais­rai. Vi­sa­da pri­žiū­rė­ki­te de­gi­na­mas šiukš­les iki jos vi­siš­kai su­degs.

Lau­žą kur­ki­te tik tam skir­to­se (pa­ženk­lin­to­se) vie­to­se, o lau­ža­vie­tę už­pil­ki­te že­mė­mis ar van­de­niu, įsi­ti­kin­ki­te, kad ji ge­rai už­ge­sin­ta. Ar­ti lau­ža­vie­tės ne­tu­ri bū­ti sau­sos žo­lės, me­džių, dur­pin­go grun­to ar ki­to­kių de­gių me­džia­gų. Ne­ga­li­ma kur­ti di­de­lių lau­žų, kai pu­čia stip­rus vė­jas, nes žie­žir­bos ga­li už­deg­ti ša­lia esan­čius me­džius.

Ne­pa­li­ki­te de­gan­čio lau­žo be prie­žiū­ros. Esant sau­sam ir karš­tam orui, kū­ren­ti miš­ke lau­žus drau­džia­ma.

Va­žiuo­jant trau­ki­niu, au­to­mo­bi­liu drau­džia­ma iš­mes­ti nuo­rū­kas, deg­tu­kus, ki­tus daik­tus, ga­lin­čius su­kel­ti gais­rą.

Karš­tą ir sau­są va­sa­rą di­de­lė pro­ble­ma yra dur­py­nų gais­rai. Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties te­ri­to­ri­jo­je šiuo po­žiū­riu vie­nas iš di­džiau­sių ir pa­vo­jin­giau­sių yra Pa­lių dur­py­nas. Kad dur­py­ne ne­kil­tų gais­rų, jo te­ri­to­ri­jo­je ne­ga­li­ma rū­ky­ti, kur­ti lau­žų (iš­sky­rus tam tiks­lui įreng­to­se vie­to­se), ­de­gin­ti žo­lės ar sa­ma­nų.

Sau­suo­ju lai­ko­tar­piu dur­py­nuo­se drau­džia­ma me­džio­ti, žve­jo­ti, uo­gau­ti, gry­bau­ti.

Pas­te­bė­ję beį­sip­lies­kian­tį gais­rą, ne­praei­ki­te abe­jin­gai pro ša­lį, pa­si­sten­ki­te jį už­ge­sin­ti ne­lauk­da­mi, kol ug­nis iš­plis į di­des­nius plo­tus. Už­si­de­gu­sią ne­di­de­lio plo­to miš­ko pa­klo­tę ar ne­di­de­lį dur­py­no gais­rą ga­li­ma leng­vai už­ge­sin­ti, už­pla­kant lieps­ną me­džių ša­ko­mis, dra­bu­žiais ar­ba už­try­piant ko­jo­mis, už­be­riant že­mė­mis.

Ne­pa­vy­kus ug­nies už­ge­sin­ti, ne­del­siant iš­kvies­ki­te ug­nia­ge­sius ar miš­ki­nin­kus. Pa­tys pa­si­ša­lin­ki­te į tą pu­sę, iš kurios pu­čia vė­jas. Blo­giau­siu at­ve­ju kreip­ki­tės pa­gal­bos į vie­ti­nius gy­ven­to­jus. Jie pa­dės grei­čiau su­si­siek­ti su spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis.

Miš­ko, dur­py­no gais­ras ga­li bū­ti mir­ti­nai pa­vo­jin­gas žmo­nėms, jei­gu jie at­si­du­ria gais­ro ke­ly­je, de­gant miš­kui lieps­no­se žū­va me­džiai ir gy­vū­nai.

Gais­ras ga­li su­nai­kin­ti tro­be­sius ir dū­mais pa­leis­ti per dau­ge­lį me­tų už­gy­ven­tą tur­tą.

Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties

vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos

Ci­vi­li­nės sau­gos ir

mo­bi­li­za­ci­jos de­par­ta­men­tas

Užsk. 6162

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---