|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-07-16 16:37
Savivaldybės ekologas Darius Bunikis džiaugėsi, jog yra vilkaviškiečių, neabejingų atliekų rūšiavimo problemoms.Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
„Rūšiavimo idėjomis „sergu“ jau senokai. Esu skaičiusi, kad Suomijoje ar Švedijoje virtuvėje stovi 4 šiukšlių kibirai. Vokietijoje darželinukai draugiškai plauna jogurto indelius ir meta ten, kur reikia. Vienas pažįstamas Vokietijoje gavo pastabą iš kaimynų, kad išmetė skardinę nuo konservų neišpjovęs ir jos dugno bei nesuplojęs jos!“ – sakė vilkaviškietė. Būtų šaunu, jei tokiomis idėjomis „sirgtų“ ir daugiau žmonių. Tačiau atliekų tvarkytojai džiaugiasi, jog vilkaviškiečiai bent jau mokosi mesti stiklo tarą į stiklo konteinerius, o plastiko – į plastiko. Plačiau apie atliekų rūšiavimą papasakojo Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius BUNIKIS. Atliekų kiekis sąvartynuose grėsmingai didėja. Kad išvengtume besaikio aplinkos teršimo, atliekas labai svarbu rūšiuoti. Šalinant jas sąvartynuose, į orą, dirvožemį, netoliese esančius ežerus ir upes išsiskiria pavojingos medžiagos, kurios kelia rimtą pavojų gamtai, spartina klimato kaitą. Tad šalindami antrines žaliavas į sąvartynus elgiamės ir neekonomiškai, ir neekologiškai. Prieš išmetant nereikalingą daiktą į mišrių atliekų konteinerį, reikia pagalvoti, ar jis nepriskirtinas vienai iš rūšiavimui skirtų konteinerių grupei. Antrinės žaliavos – tai perdirbimui tinkamos atliekos. Jos gali būti alternatyvus žaliavų ir energijos šaltinis. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma gamtinių išteklių. Antrinių žaliavų rūšiavimas Lietuvoje kol kas yra naujovė, o daugelyje ES šalių atliekos rūšiuojamos jau daug metų. Dažniausiai atliekos rūšiuojamos į popierių, stiklą, plastiką ir metalą. Taip išskiriamos nerūšiuotos komunalinės, pavojingosios, žaliosiosios, biodegraduojančios ir stambiagabaritės atliekos. Mūsų rajone stovintys konteineriai yra skirti popieriui (mėlynos spalvos), stiklui (žali) ir plastikui (geltoni). Šiuo metu popierius gaminamas iš celiuliozės, kuri gaunama iš medienos (dažniausiai iš specialių spygliuočių plantacijų) arba perdirbant atliekas. Pavyzdžiui, Vokietijoje makulatūra yra labiausiai pakartotinai naudojama antrinė žaliava, nes iš jos pagaminama net 61 proc. naujo popieriaus. Antrinis popierius turi daug pranašumų prieš medieną ir celiuliozę: jis yra daug pigesnis, nes taupoma energija ir vanduo, sumažėja atliekų kiekis, jį gaminant nenaudojami jokie chemikalai, sustabdomas intensyvus medžių kirtimas. Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17 medžių, apie 27 000 litrų vandens. Į popieriui skirtus konteinerius reikia mesti laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius, pakavimo popierių, kartonines dėžutes. Į konteinerį negalima mesti tapetų, servetėlių, popierinių nosinių, pakelių nuo traškučių, kalkinio ir riebalais sutepto popieriaus. Šiandien buityje naudojama labai daug plastiko: maisto produktų pakuotėms, cheminių, kosmetikos priemonių pakuočių gamybai ir pan. Iš perdirbto plastiko gali būti gaminami indai, baldai, įvairios buityje naudojamos detalės, audžiami sintetiniai rūbai ir pan. Į plastmasei skirtus konteinerius reikia mesti: plastikinius PET butelius (nuo limonado, mineralinio vandens, alaus, aliejaus), indus nuo padažų, šampūno, įvairią plastiko pakuotę, polietileno plėvelę. Prieš išmesdami riebalais užterštus indelius, juos išplaukite. Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, tepalo bakelių, taros nuo dažų ir antifrizo. Stiklo pakuotė naudojama pakuoti daugeliui maisto produktų, taip pat vaistams, kosmetikai ir pan. Naujas stiklas yra gaminamas lydant smėlį, klintis ir sodą 1200–1500oC temperatūroje. Naudojant stiklo atliekas, sutaupoma šių medžiagų bei 35 proc. energijos. Iš 1 kg stiklo atliekų pagaminamas 1 kg stiklo. Stiklas turi nemažai savybių, kurių kitose pakavimo medžiagose yra labai nedaug arba iš viso nėra. Tai visiškas inertiškumas daugeliui ne maisto produktų ir beveik visiems maisto produktams, nelaidumas dujoms, kvapams, skaidrumas ir kitos savybės. Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti butelius, stiklainius, nereikalingus stiklo indus, įvairaus stiklo duženas. Negalima mesti porceliano duženų, elektros lempučių, dažais ar tepalais užterštos taros, ampulių, stiklinių vaistų buteliukų, keramikos šukių, veidrodžių, automobilių langų stiklų, lempų ir dujinių lempų. Butelius ir stiklainius prieš išmetant reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius. Ne visas namuose susidarančias atliekas reikia mesti į konteinerius. Sodų, parkų, privačių namų teritorijų priežiūros atliekas (šakas, lapus, nupjautą žolę) galima kompostuoti individualių ar sodų valdų žemės sklypuose. Taip perdirbamos atliekos ir pagaminama geros kokybės trąša. Kai atliekos sukraunamos į vietą, kurioje yra pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė suyra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti. Kompostavimas – tai natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu kompostu. Šis procesas vyksta mikroorganizmų pagalba. Kompostavimas yra patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekų. Kompostu patręšus žemę dirvai vėl suteikiamos prarastos medžiagos bei pagerinama jos kokybė. Dirvožemį, žolę, lapus ir kitas sodo atliekas, pvz., vaisių ir daržovių likučius, galima sukrauti į krūvą, ir po kelių savaičių jie pavirs geros kokybės kompostu. Kompostuoti galima virtuvės atliekas: daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius. Taip pat kompostuoti galima sodo ir daržo atliekas: gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas. Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama. Negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių. Atskirą atliekų grupę sudaro pavojingos atliekos. Pagal šių atliekų pavojingumą ir tvarkymo specifiką išskiriami šie pagrindiniai jų srautai: naftos produktų atliekos, naftos produktais užterštos atliekos, pavojingos transporto priemonių atliekos, sunkiaisiais metalais užterštos atliekos, cheminių medžiagų bei medicininės atliekos. Į sąvartyną patekę pavojingosios atliekos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai. Todėl tokių atliekų negalima mesti kartu su kitomis šiukšlėmis, jas reikia atiduoti pavojingų atliekų tvarkytojams. Šiuo metu, kol Vilkaviškyje nėra įrengtos pavojingų atliekų priėmimo aikštelės, jos surenkamos iš rajono gyventojų apvažiavimo būdu, prieš tai paskelbus vietinėje spaudoje. Kita namuose susidarančių atliekų rūšis – stambiagabaritės atliekos. Tai nebereikalingi baldai, pasenusi ar sugedusi buitinė technika. Stambiagabarites atliekas draudžiama krauti į buitinių atliekų konteinerius, kaupti namo teritorijoje ar bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose). Visas jas reikia pristatyti į atliekų priėmimo punktus. Mūsų rajone kol nėra įrengtos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, šios atliekos taip pat surenkamos apvažiavimo būdu. Publikuota: 2008-07-16 16:37:57 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|