„Santaka“ / Rūšiuodami antrines žaliavas mažiau teršiame savo aplinką

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-16 16:37

Dalinkitės:  


Savivaldybės ekologas Darius Bunikis džiaugėsi, jog yra vilkaviškiečių, neabejingų atliekų rūšiavimo problemoms.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Rūšiuodami antrines žaliavas mažiau teršiame savo aplinką


Į redakciją kreipusis vilkaviškietė teiravosi apie atliekų rūšiavimą. Moteris domėjosi, ar į stiklo konteinerį galima mesti visokį stiklą, kaip jį reikia išrūšiuoti, ar būtina išplauti prieš išmetant stiklainius ir plastmasinius indelius (pvz., nuo jogurto, majonezo)?

„Rūšiavimo idėjomis „sergu“ jau senokai. Esu skaičiusi, kad Suomijoje ar Švedijoje virtuvėje stovi 4 šiukšlių kibirai. Vokietijoje darželinukai draugiškai plauna jogurto indelius ir meta ten, kur reikia. Vienas pažįstamas Vokietijoje gavo pastabą iš kaimynų, kad išmetė skardinę nuo konservų neišpjovęs ir jos dugno bei nesuplojęs jos!“ – sakė vilkaviškietė.

Būtų šaunu, jei tokiomis idėjomis „sirgtų“ ir daugiau žmonių. Tačiau atliekų tvarkytojai džiaugiasi, jog vilkaviškiečiai bent jau mokosi mesti stiklo tarą į stiklo konteinerius, o plastiko – į plastiko.

Plačiau apie atliekų rūšiavimą papasakojo Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius BUNIKIS.



Ter­šia­me ap­lin­ką

At­lie­kų kie­kis są­var­ty­nuo­se grės­min­gai di­dė­ja.

Kad iš­veng­tu­me be­sai­kio ap­lin­kos ter­ši­mo, at­lie­kas la­bai svar­bu rū­šiuo­ti. Ša­li­nant jas są­var­ty­nuo­se, į orą, dir­vo­že­mį, ne­to­lie­se esan­čius eže­rus ir upes iš­si­ski­ria pa­vo­jin­gos me­džia­gos, ku­rios ke­lia rim­tą pa­vo­jų gam­tai, spar­ti­na kli­ma­to kai­tą. Tad ša­lin­da­mi ant­ri­nes ža­lia­vas į są­var­ty­nus el­gia­mės ir nee­ko­no­miš­kai, ir nee­ko­lo­giš­kai. Prieš iš­me­tant ne­rei­ka­lin­gą daik­tą į miš­rių at­lie­kų kon­tei­ne­rį, rei­kia pa­gal­vo­ti, ar jis ne­pris­kir­ti­nas vie­nai iš rū­šia­vi­mui skir­tų kon­tei­ne­rių gru­pei.


Ant­ri­nės ža­lia­vos – tai per­dir­bi­mui tin­ka­mos at­lie­kos. Jos ga­li bū­ti al­ter­na­ty­vus ža­lia­vų ir ener­gi­jos šal­ti­nis. Ga­min­ti nau­jus daik­tus iš ant­ri­nių ža­lia­vų daug pa­pras­čiau, pi­giau, ma­žiau ter­šia­ma ap­lin­ka. Kuo dau­giau nau­do­ja­ma ant­ri­nių ža­lia­vų, tuo dau­giau su­tau­po­ma gam­ti­nių iš­tek­lių.

Ant­ri­nių ža­lia­vų rū­šia­vi­mas Lie­tu­vo­je kol kas yra nau­jo­vė, o dau­ge­ly­je ES ša­lių at­lie­kos rū­šiuo­ja­mos jau daug me­tų.

Daž­niau­siai at­lie­kos rū­šiuo­ja­mos į po­pie­rių, stik­lą, plas­ti­ką ir me­ta­lą. Taip iš­ski­ria­mos ne­rū­šiuo­tos ko­mu­na­li­nės, pa­vo­jin­go­sios, ža­lio­sio­sios, bio­deg­ra­duo­jan­čios ir stam­bia­ga­ba­ri­tės at­lie­kos.

Mū­sų ra­jo­ne sto­vin­tys kon­tei­ne­riai yra skir­ti po­pie­riui (mė­ly­nos spal­vos), stik­lui (ža­li) ir plas­ti­kui (gel­to­ni).



Ant­ri­nis po­pie­rius pi­ges­nis

Šiuo me­tu po­pie­rius ga­mi­na­mas iš ce­liu­lio­zės, ku­ri gau­na­ma iš me­die­nos (daž­niau­siai iš spe­cia­lių spyg­liuo­čių plan­ta­ci­jų) ar­ba per­dir­bant at­lie­kas. Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je ma­ku­la­tū­ra yra la­biau­siai pa­kar­to­ti­nai nau­do­ja­ma ant­ri­nė ža­lia­va, nes iš jos pa­ga­mi­na­ma net 61 pro­c. nau­jo po­pie­riaus.


Ant­ri­nis po­pie­rius tu­ri daug pra­na­šu­mų prieš me­die­ną ir ce­liu­lio­zę: jis yra daug pi­ges­nis, nes tau­po­ma ener­gi­ja ir van­duo, su­ma­žė­ja at­lie­kų kie­kis, jį ga­mi­nant ne­nau­do­ja­mi jo­kie che­mi­ka­lai, su­stab­do­mas in­ten­sy­vus me­džių kir­ti­mas. Kiek­vie­na per­dirb­to po­pie­riaus to­na iš­sau­go 17 me­džių, apie 27 000 lit­rų van­dens.

Į po­pie­riui skir­tus kon­tei­ne­rius rei­kia mes­ti laik­raš­čius, žur­na­lus ir ki­tus spau­di­nius, pa­ka­vi­mo po­pie­rių, kar­to­ni­nes dė­žu­tes. Į kon­tei­ne­rį ne­ga­li­ma mes­ti ta­pe­tų, ser­ve­tė­lių, po­pie­ri­nių no­si­nių, pa­ke­lių nuo traš­ku­čių, kal­ki­nio ir rie­ba­lais su­tep­to po­pie­riaus.



Prieš me­tant – iš­plau­ti

Šian­dien bui­ty­je nau­do­ja­ma la­bai daug plas­ti­ko: mais­to pro­duk­tų pa­kuo­tėms, che­mi­nių, kos­me­ti­kos prie­mo­nių pakuočių ga­my­bai ir pan.

Iš per­dirb­to plas­ti­ko ga­li bū­ti ga­mi­na­mi in­dai, bal­dai, įvai­rios bui­ty­je nau­do­ja­mos de­ta­lės, au­džia­mi sin­te­ti­niai rū­bai ir pan.

Į plast­ma­sei skir­tus kon­tei­ne­rius rei­kia mes­ti: plas­ti­ki­nius PET bu­te­lius (nuo li­mo­na­do, mi­ne­ra­li­nio van­dens, alaus, alie­jaus), in­dus nuo pa­da­žų, šam­pū­no, įvai­rią plas­ti­ko pa­kuo­tę, po­lie­ti­le­no plė­ve­lę.


Prieš iš­mes­da­mi rie­ba­lais už­terš­tus in­de­lius, juos iš­plau­ki­te.

Į kon­tei­ne­rį ne­ga­li­ma mes­ti ta­ros nuo or­ga­ni­nių skie­dik­lių, de­zin­fek­ci­jos prie­mo­nių, de­ter­gen­tų ir ki­tų pa­vo­jin­gų che­mi­nių me­džia­gų, te­pa­lo ba­ke­lių, ta­ros nuo da­žų ir an­tif­ri­zo.



Por­ce­lia­nas ne­tin­ka

Stik­lo pa­kuo­tė nau­do­ja­ma pa­kuo­ti dau­ge­liui mais­to pro­duk­tų, taip pat vais­tams, kos­me­ti­kai ir pan. Nau­jas stik­las yra ga­mi­na­mas ly­dant smė­lį, klin­tis ir so­dą 1200–1500oC tem­pe­ra­tū­ro­je. Nau­do­jant stik­lo at­lie­kas, su­tau­po­ma šių me­džia­gų bei 35 pro­c. ener­gi­jos. Iš 1 kg stik­lo at­lie­kų pa­ga­mi­na­mas 1 kg stik­lo.

Stik­las tu­ri ne­ma­žai sa­vy­bių, ku­rių ki­to­se pa­ka­vi­mo me­džia­go­se yra la­bai ne­daug ar­ba iš vi­so nė­ra. Tai vi­siš­kas iner­tiš­ku­mas dau­ge­liui ne mais­to pro­duk­tų ir be­veik vi­siems mais­to pro­duk­tams, ne­lai­du­mas du­joms, kva­pams, skaid­ru­mas ir ki­tos sa­vy­bės.

Į stik­lui skir­tus kon­tei­ne­rius rei­kia mes­ti bu­te­lius, stik­lai­nius, ne­rei­ka­lin­gus stik­lo in­dus, įvai­raus stik­lo du­že­nas. Ne­ga­li­ma mes­ti po­rce­lia­no du­že­nų, elekt­ros lem­pu­čių, da­žais ar te­pa­lais už­terš­tos ta­ros, am­pu­lių, stik­li­nių vais­tų bu­te­liu­kų, ke­ra­mi­kos šu­kių, veid­ro­džių, au­to­mo­bi­lių lan­gų stik­lų, lem­pų ir du­ji­nių lem­pų. Bu­te­lius ir stik­lai­nius prieš iš­me­tant rei­kia iš­plau­ti, nuim­ti kamš­čius ir jų žie­de­lius.



Ga­li­ma kom­pos­tuo­ti

Ne vi­sas na­muo­se su­si­da­ran­čias at­lie­kas rei­kia mes­ti į kon­tei­ne­rius. So­dų, par­kų, pri­va­čių na­mų te­ri­to­ri­jų prie­žiū­ros at­lie­kas (ša­kas, la­pus, nu­pjau­tą žo­lę) ga­li­ma kom­pos­tuo­ti in­di­vi­dua­lių ar so­dų val­dų že­mės skly­puo­se. Taip per­dir­ba­mos at­lie­kos ir pa­ga­mi­na­ma ge­ros ko­ky­bės trą­ša.

Kai at­lie­kos su­krau­na­mos į vie­tą, ku­rio­je yra pa­kan­ka­mai de­guo­nies ir drėg­mės bei tin­ka­ma tem­pe­ra­tū­ra, vei­kia­ma mik­roor­ga­niz­mų ža­lio­ji ma­sė suyra. Pri­dė­jus mi­ne­ra­li­nių trą­šų, gau­na­mas ver­tin­gas kom­pos­tas, tin­kan­tis gė­lėms ir dar­žo­vėms au­gin­ti.

Kom­pos­ta­vi­mas – tai na­tū­ra­lus pro­ce­sas, kai or­ga­ni­nės at­lie­kos pa­ver­čia­mos dir­vo­že­miui bei au­ga­lams leng­vai pa­si­sa­vi­na­mų mais­ti­nių me­džia­gų šal­ti­niu, va­di­na­mu kom­pos­tu. Šis pro­ce­sas vyks­ta mik­roor­ga­niz­mų pa­gal­ba. Kom­pos­ta­vi­mas yra pa­to­giau­sias bū­das at­si­kra­ty­ti so­do tvar­ky­mo at­lie­kų. Kom­pos­tu pa­trę­šus že­mę dir­vai vėl su­tei­kia­mos pra­ras­tos me­džia­gos bei pa­ge­ri­na­ma jos ko­ky­bė. Dir­vo­že­mį, žo­lę, la­pus ir ki­tas so­do at­lie­kas, pvz., vai­sių ir dar­žo­vių li­ku­čius, ga­li­ma su­krau­ti į krū­vą, ir po ke­lių sa­vai­čių jie pa­virs ge­ros ko­ky­bės kom­pos­tu. Kom­pos­tuo­ti ga­li­ma vir­tu­vės at­lie­kas: dar­žo­vių at­lie­kas, lukš­tus, ke­va­lus, gė­les, vai­sius, ka­vos ir ar­ba­tos tirš­čius. Taip pat kom­pos­tuo­ti ga­li­ma so­do ir dar­žo at­lie­kas: gė­lių ir dar­žo­vių lie­ka­nas, nu­pjau­tą žo­lę, me­džių la­pus, smul­kias ša­ke­les, na­mi­nių gy­vū­nų (triu­šių, viš­tų ir kt.) iš­ma­tas. Ne­pa­tar­ti­na kom­pos­tuo­ti pikt­žo­lių su sėk­lo­mis, ku­rios ga­li iš­lik­ti ir su­bren­du­sia­me kom­pos­te. Pask­lei­dus to­kį kom­pos­tą dir­vo­je, ji už­ter­šia­ma. Ne­ga­li­ma kom­pos­tuo­ti sker­die­nos, mė­sos ir žu­vies at­lie­kų, vir­tų dar­žo­vių.




Pa­vo­jin­gos ir stam­bia­ga­ba­ri­tės at­lie­kos

Ats­ki­rą at­lie­kų gru­pę su­da­ro pa­vo­jin­gos at­lie­kos. Pa­gal šių at­lie­kų pa­vo­jin­gu­mą ir tvar­ky­mo spe­ci­fi­ką iš­ski­ria­mi šie pa­grin­di­niai jų srau­tai: naf­tos pro­duk­tų at­lie­kos, naf­tos pro­duk­tais už­terš­tos at­lie­kos, pa­vo­jin­gos trans­por­to prie­mo­nių at­lie­kos, sun­kiai­siais me­ta­lais už­terš­tos at­lie­kos, che­mi­nių me­džia­gų bei me­di­ci­ni­nės at­lie­kos.

Į są­var­ty­ną pa­te­kę pa­vo­jin­go­sios at­lie­kos ga­li pra­si­skverb­ti į dir­vo­že­mį, už­terš­ti grun­ti­nius van­de­nis ir pa­kenk­ti ap­lin­kai bei žmo­nių svei­ka­tai. To­dėl to­kių at­lie­kų ne­ga­li­ma mes­ti kar­tu su ki­to­mis šiukš­lė­mis, jas rei­kia ati­duo­ti pa­vo­jin­gų at­lie­kų tvar­ky­to­jams.

Šiuo me­tu, kol Vil­ka­viš­ky­je nė­ra įreng­tos pa­vo­jin­gų at­lie­kų priė­mi­mo aikš­te­lės, jos su­ren­ka­mos iš ra­jo­no gy­ven­to­jų ap­va­žia­vi­mo bū­du, prieš tai pa­skel­bus vie­ti­nė­je spau­do­je.

Ki­ta na­muo­se su­si­da­ran­čių at­lie­kų rū­šis – stam­bia­ga­ba­ri­tės at­lie­kos. Tai ne­be­rei­ka­lin­gi bal­dai, pa­se­nu­si ar su­ge­du­si bui­ti­nė tech­ni­ka.


Stam­bia­ga­ba­ri­tes at­lie­kas drau­džia­ma krau­ti į bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius, kaup­ti na­mo te­ri­to­ri­jo­je ar bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­po­se (ko­ri­do­riuo­se, rū­siuo­se). Vi­sas jas rei­kia pri­sta­ty­ti į at­lie­kų priė­mi­mo punk­tus.

Mū­sų ra­jo­ne kol nė­ra įreng­tos stam­bia­ga­ba­ri­čių at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lės, šios at­lie­kos taip pat su­ren­ka­mos ap­va­žia­vi­mo bū­du.





Publikuota: 2008-07-16 16:37:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai