„Santaka“ / Norvegijoje į žvejybą vilkaviškiečiai eidavo kaip į darbą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-15 08:21

Dalinkitės:  


Į Norvegiją iš Vilkaviškio keliavo šauni prisiekusių žvejų kompanija.

Arūno RAŽUKO nuotr.


Norvegijoje į žvejybą vilkaviškiečiai eidavo kaip į darbą

Dangyra APANAVIČIENĖ

Grupei vilkaviškiečių, prisiekusių žvejų, vis dar neblėsta įspūdžiai iš žvejybos Norvegijoje. Ne taip seniai jie vėl buvo susirinkę prisiminti ir aptarti įspūdingiausių kelionės momentų, pasižiūrėti nuotraukose įamžintų akimirkų ir pradėti planuoti jau kitą kelionę.

Žvejybos Norvegijoje iniciatorius vilkaviškietis Kęstutis Gaubys prisiminimų vakaro metu kelionės dalyviams įteikė diplomus: kam – už pagautą didžiausią žuvį, kam – už gausiausią laimikį, o kas apdovanojimo sulaukė kaip geriausias virėjas ar nepailstantis vairuotojas... Vienaip ar kitaip buvo įvertinti visi. Pats organizatorius nuo žvejybos bičiulių dovanų gavo puikią ritę.

Naktinę žvejybą Norvegijos jūroje bei dienas, praleistas Hitros saloje, primins ir kelionės metu susuktas filmukas...



Su patirtimi ir be jos

Gegužės pabaigoje žvejoti į Norvegiją susiruošė dvylika vilkaviškiečių, kaip sakė šios kelionės vadovas Kęstutis Gaubys – tikrų žvejybos „fanų“.

Kompanija buvo labai įvairi – vyko medikų, teisininkų, verslininkų, ūkininkų bei kitų profesijų žmonių. Kai kurie jau turėjo kelerių metų žvejybos šioje šalyje patirtį (pavyzdžiui, pats kelionės vadovas vyko net ketvirtą kartą), bet dauguma į Norvegiją keliavo pirmąsyk. Tačiau nei naujokai, nei „seni vilkai“ kelione, sakė, nenusivylė ir planuoja ją pakartoti.

Vyrai, pasipuošę vienodais marškinėliais su Hitros salos vaizdu bei užrašu „Naujokai“, važiavo dviem mikroautobusais. Nusprendę apsieiti be samdytų vairuotojų, visą kelią automobilius pasikeisdami vairavo patys. Gedimus, kurių, nors ir nedidelių, bet vis dėlto kelyje pasitaikė, taip pat pašalino patys.



Apsistojo švyturyje

Nuvykę į Norvegiją, vilkaviškiečiai apsistojo vienoje iš nedidelių salelių, esančių greta žinomos Hitros salos. Juos sutiko ir priėmė marijampolietis Ričardas, dirbantis pas vieną norvegą, kuris prižiūri veikiantį švyturį.

Sala, kurioje gyveno žvejai iš Vilkaviškio, – iš tiesų labai mažutė, pasak įspūdžiais pasidalijusio Vaido Anskaičio, gal tik kokių 3 ha ploto, ir nuo vieno jos krašto nesunkiai galima matyti, ką kas veikia kitame krašte.

Vienintelis statinys toje saloje – švyturys su jam priklausančiais pagalbiniais pastatais. Viename iš jų ir buvo apgyvendinti vilkaviškiečiai. Ten jiems buvo skirti keli kambarėliai su bendra virtuve, dušais ir kitomis patalpomis. Į patį švyturį pašaliniams užeiti griežtai draudžiama.

Kartais pailsėti, praleisti laisvalaikį į švyturį atvyksta ir savininko šeima. Saloje auga daug česnakų, narcizų, ganosi šiai šeimai priklausančios avys. Palaidos jos laksto po salą, natūraliai veisiasi, jų niekas nesaugo ir neprižiūri, nes gyvuliams nėra kur pabėgti.

Aplinkinėse salose pristatyta daug nedidelių gražių namų. Į juos pailsėti atvažiuoja patys norvegai arba išnuomoja žvejams, kurių čia atvyksta iš įvairių šalių, ypač daug sulaukiama vokiečių.



Kasdien su laimikiu

Susiruošę į žvejybą vyrai kaskart turėdavo pereiti visą salą. Žvejoti jie išplaukdavo motorinėmis valtimis. Iš jų žuvis gaudydavo spiningais.

– Iš pradžių į žvejybą išplaukdavome ryte ir žvejodavome visą dieną, tačiau nuo kaitrios saulės dauguma vyrų smarkiai nusvilo, kai kurie net iki pūslių, tad nusprendėme šį darbą perkelti į naktį. Beje, naktys ten labai šviesios. Išplaukdavome vėlai vakare, maždaug 10–11 valandą, ir žvejodavome iki 6–7 val. ryto, – sakė V.Anskaitis.

Paklaustas, ar buvo dienų, kai kuris nors iš vyrų grįždavo be laimikio, Vaidas tik nusijuokė. „Ten taip nebūna. Jau kai kimba, tai visiems kimba. Turėjome prietaisus, kurių ekraniuke matydavome atplaukiančių žuvų srautus. Tuomet tik spėk jas traukti, toks azartas visus pagaudavo, o kai tas sūkurys praeina – ir vėl visi laukia, kol žuvys atplauks“, – pasakojo jis.

Norvegijoje vilkaviškiečiai gaudė menkes, taip pat pagavo šiek tiek vadinamųjų saidų (ledjūrio menkių), keletą egzotiškų žuvų. Sugautą laimikį iškart mesdavo į statines. Per visą žvejybos laiką dvylika vyrų pagavo per toną žuvies.

Didžiausią žuvį – 14 kg ledjūrio menkę – pagavo Alvydas Bromas. O Antano Švarcos sugautu vieninteliu jūrų velniu visi pasibaisėjo: iš išvaizdos tokios šlykščios žuvies daugelis lig tolei dar nebuvo matę.

Į specialias gaudykles vyrai prisiviliojo ir krabų.



Žuvies atsivalgė lig soties

Po smagios žvejybos vandenyne pavargusių vyrų laukdavo „linksmoji“ dalis. Statines pagautų žuvų reikėdavo ne tik per visą salą parnešti į švyturį, kuris buvo ant kalno viršaus, bet ir jas išvalyti, paruošti, sudėti į šaldiklius.

Žvejai į Lietuvą vežėsi tik žuvies filė. Maždaug iš 11 kg menkės išeidavo apie 3 kg filė.

Sutvarkę žuvį ryte vyrai nusiprausdavo, pavalgydavo ir eidavo miegoti. Vakare – vėl visi į katerius ir plaukdavo žuvauti – visai kaip į darbą...

Po tokios intensyvios veiklos Norvegijoje svorio numetė ne vienas žvejys, nors maitinosi gerai. Maisto visi buvo prisidėję iš namų, tačiau pagrindinis žvejų patiekalas žvejybos dienomis, suprantama, būdavo žuvis – kepta, virta, rūkyta... Rūkyklą vilkaviškiečiai taip pat buvo atsivežę iš namų.

Maistą dažniausiai gamindavo pats grupės vadovas Kęstutis Gaubys, Dainius Aušrotas ir Arūnas Juknevičius. O Antanas Švarca itin skaniai gamino menkių kepenėles.

Beje, vokiečiai žvejai jas masiškai ruošė vietoje, dėjo į stiklainiukus ir gabenosi namo. Vilkaviškiečiai kažkodėl šio delikateso iš Norvegijos nesivežė.



Šalis paliko puikų įspūdį

– Man didžiausias malonumas buvo žuvauti. Sugautą žuvį aš galėčiau paleisti, o po to ir vėl gaudyti. Tas juodas darbas – ją parnešti, išdarinėti – visai neįdomus, tuo labiau kad aš žuvies beveik nevalgau, – kalbėjo V.Anskaitis, pabrėžęs, kad į Norvegiją jis vykęs ne dėl pačios žuvies, o būtent dėl egzotikos ir begalinio malonumo.

Tuščiomis namo Vaidas, kaip ir visi kiti, suprantama, negrįžo – norvegiškų menkių ne tik sau, bet ir draugams lauktuvių parvežęs nemažai. Vis dėlto mieliau jis kalba apie pačią žvejybą, kurioje praleido beveik dešimtį dienų.

Vilkaviškiečiai visą tą laiką žvejojo tarp fiordų, dukart per parą stebėjo vandenyno pakilimus ir atoslūgius, kurie siekdavo iki 2 metrų. Matė pulkus kirų – šie laukdavo žuvų atliekų ir jas išnešiodavo tiesiog akimirksniu. Gėrėjosi aplink katerius plaukiojančiais delfinais, kurie po vandeniu taip pat vaikėsi savo grobį – gaudė žuvis.

Vyrai pačios šalies matė nedaug, nes, kaip jie patys sakė, į Norvegiją važiavo ne pramogauti, o žvejoti. Tačiau pro akis nepraslydo lietuviams neįprastas šios šiaurinės šalies gamtos grožis su aukštomis uolomis ir sniegu jų viršūnėse.

Savitą įspūdį paliko ir kelionė tuneliu, giliai po vandeniu vedančiu į Hitros salą, ir kėlimasis iš Rygos į Stokholmą bei atgalios 12 aukštų keltu.

Taip pat keliauninkai stebėjosi Norvegijos pakelėse puikiai įrengtomis poilsio aikštelėmis su tvarkingais stalais ir suoleliais bei turistams paruoštomis malkomis, kurios nuo lietaus netgi apdengtos polietileno plėvele.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas