Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-11 20:44

---

„Amerikos pirtyje“ personažai nepraranda žiūrovų simpatijų ir po šimto metų.

Autorės nuotr.

Prie ka­len­do­ri­nio pu­siau­jo ar­tė­jan­ti va­sa­ra Vil­ka­viš­kio kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo pa­dan­gei šie­met su­tei­kė ke­le­tą ne­tra­di­ci­nių spal­vų. Vie­na iš jų – sek­ma­die­nių pa­va­ka­rės, skir­tos mė­gė­jų teat­rams Šei­me­nos upe­lio pa­kran­tė­je. Prie kul­tū­ros rū­mų svy­ran­tys gluos­niai to­kių liau­diš­kai pa­pras­tų su­si­bū­ri­mų iki šiol ne­bu­vo re­gė­ję.

Bū­ta – ne­sap­nuo­ta

Pen­ke­tą nuo­tai­kin­gų spek­tak­lių žiū­ro­vams pa­do­va­no­jęs Vil­ka­viš­kio kul­tū­ros cent­ro pro­jek­tas „Po pau­pio gluos­niais“ pri­mi­nė ne to­kius jau ir se­nus lai­kus, kai į šiuo­se rū­muo­se ren­gia­mas ap­žiū­ras iš įvai­rių ra­jo­no kam­pe­lių su­va­žiuo­da­vo dvy­li­ka dra­mos mė­gė­jų ko­lek­ty­vų. Jie bu­vo su­si­bū­rę Gi­rė­nuo­se, Gi­žuo­se, Klam­pu­čiuo­se, Al­vi­te ir ki­to­se vie­to­vė­se. Dvi teat­ro mė­gė­jų stu­di­jos vei­kė Vil­ka­viš­kio kul­tū­ros rū­muo­se. Net ke­tu­rias­de­šimt tre­jus me­tus kai­mo ar­tis­tų teat­ras ­gy­va­vo Ra­mo­niš­kiuo­se. Da­bar mū­sų ra­jo­no kul­tū­ros įstai­go­se nė­ra nė vie­no teat­ro mė­gė­jų ko­lek­ty­vo. Vil­ka­viš­kie­čių gar­bę įvai­riuo­se sam­bū­riuo­se, fes­ti­va­liuo­se gi­na pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių klu­bo „Ru­de­nė­lis“ dra­mos ko­lek­ty­vas „Ker­tė“, kar­tu su sve­čiais vai­di­nęs ir šį kar­tą.

Mū­sų kul­tū­ros dar­buo­to­jai ne­lin­kę sa­ky­ti, jog vyk­dant per­tvar­kas mė­gė­jų teat­rai nu­ny­ko sa­vai­me. Pa­na­šiau, kad jie bu­vo nai­ki­na­mi, ke­liant rei­ka­la­vi­mų kar­te­les. Mat kai kam at­ro­dė, jog mė­gė­jų teat­ras su sa­vo se­no­mis ko­me­di­jo­mis – at­gy­ve­na, liau­džiai rei­kia duo­ti pro­fe­sio­na­laus šiuo­lai­ki­nio me­no. Et­nog­ra­fės Ni­jo­lės Skin­kie­nės įsi­ti­ki­ni­mu, da­bar kai ku­rie „kai­miš­ki“ teat­rai tik­rai bū­tų re­mia­mi, fi­nan­suo­ja­mi, nes lai­kas pa­ro­dė, jog žmo­nėms rei­kia vi­so­kio me­no: ir pro­fe­sio­na­laus, ir mė­gė­jiš­ko.



Pa­ža­din­ti po­rei­kį

Pro­jek­to „Po pau­pio gluos­niais“ koor­di­na­to­rė Dai­va Ka­su­lai­tie­nė sa­kė, jog vie­nas iš šių sek­ma­die­ni­nių vai­di­ni­mų „ma­ra­to­no“, ku­rį pra­dė­jo Sma­li­nin­kų mies­te­lio teat­ras „Ąžuo­ly­nė“, tiks­lų bu­vo vėl pa­ža­din­ti vil­ka­viš­kie­čių po­rei­kį steig­ti sa­vo mė­gė­jų teat­rą. Žiū­ro­vai tu­rė­jo pro­gos įsi­ti­kin­ti, kad puo­dus lip­do ne šven­tie­ji. Ša­kių Za­na­vy­kų teat­re vai­di­na pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jas, vai­ruo­to­jas, ūki­nin­kas. Kai­my­nai, ku­rie sa­vo spek­tak­lį (A.Vie­nuo­lio „Prieb­lan­do­je“) dėl jo spe­ci­fi­kos ro­dė kul­tū­ros rū­mų sce­no­je, po vai­di­ni­mo kvie­tė į ją vil­ka­viš­kie­čius iš sa­lės. Šie be jo­kios re­pe­ti­ci­jos vi­sai ne­blo­gai su­vai­di­no ke­le­tą tik ką ma­ty­tų epi­zo­dų. „Na, štai ir pa­ruo­šė­me jums ar­tis­tų“, – sa­kė nuo 1986 me­tų vei­kian­čio Za­na­vy­kų teat­ro re­ži­sie­rė Gra­ži­na Gu­zo­je­vie­nė. Ki­tą sek­ma­die­nį po pau­pio gluos­niais ša­kie­čių už­mo­jį pra­tę­sė mū­siš­kės „Ker­tės“ re­ži­sie­rė Leo­nar­da Gau­ry­lie­nė.

Žai­dy­bi­nių ele­men­tų žiū­ro­vams pa­siū­lė ir Kal­va­ri­jos teat­ras „Tit­na­gas“, įro­dęs, kad A.Ke­tu­ra­kio „Ame­ri­ka pir­ty­je“ ne­pa­se­nu­si ir po šim­to me­tų. Pub­li­ka ap­gai­les­ta­vo tik dėl to, kad 23 spek­tak­lius dvi­de­šimt tre­jų me­tų kū­ry­bi­nė­je biog­ra­fi­jo­je tu­rin­tis, „Auk­so paukš­te“ no­mi­nuo­tas Kęs­tu­čio Kras­nic­ko va­do­vau­ja­mas Kal­va­ri­jos ko­lek­ty­vas Vil­ka­viš­ky­je su­vai­di­no tik vie­ną šios ko­me­di­jos veiks­mą.



Pra­džia – ne pa­bai­ga

Dau­giau­sia šur­mu­lio su­kė­lė že­mai­čiai, at­vy­kę iš Kel­mės. Jos Ma­ža­jam teat­rui prieš po­rą me­tų su­teik­tas pro­fe­sio­na­laus sa­vi­val­dy­bės teat­ro sta­tu­sas. Že­mai­čiai su sa­vo spek­tak­liais yra iš­mai­šę pu­sę pa­sau­lio. Kel­miš­kiai gar­sė­ja ori­gi­na­lio­mis, liau­diš­kai taik­lio­mis kau­kių in­terp­re­ta­ci­jo­mis. Vil­ka­viš­kie­čiai ne­kant­rau­da­mi lau­kė, kaip at­ro­dys taip pa­teik­ta B.Dau­gu­vie­čio „Žal­do­ky­nė“. Dai­va Ka­su­lai­tie­nė sa­kė, jog fil­muo­tą me­džia­gą ji bu­vo ma­čiu­si, bet pa­ro­dy­ta kau­kių ko­me­di­ja pra­no­ko vi­sus lū­kes­čius. Anks­tes­niuo­se spek­tak­liuo­se do­mi­na­vo vy­res­nio am­žiaus pub­li­ka, o šis, pa­sku­ti­ny­sis, pri­trau­kė ne­ma­žai jau­ni­mo.

Vi­sų ko­lek­ty­vų va­do­vai tvir­ti­no, kad jiems pa­ti­ko Vil­ka­viš­kio žiū­ro­vų au­di­to­ri­ja. Ar­tis­tui juk svar­biau­sia – ras­ti ke­lią į žiū­ro­vo šir­dį.

Kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Re­na­ta Me­de­lie­nė kal­bė­jo, kad sma­gu bu­vo ste­bė­ti, kaip žmo­nės ren­ka­si, sė­da­si ant pie­ve­lės, šne­ku­čiuo­ja­si, bend­rau­ja, kaip ne­gai­li plo­ji­mų, pra­trūks­ta juo­kais. Di­rek­to­rė sa­kė, kad teat­rų po gluos­niais idė­ją prieš ke­le­tą me­tų pir­mo­sios pra­dė­jo kel­ti Ni­jo­lė Skin­kie­nė ir šiuo me­tu vai­ką au­gi­nan­ti kul­tū­ros rū­mų ad­mi­nist­ra­to­rė Ok­sa­na Las­ke­vi­čie­nė.

Į dar­bą priė­mus pro­jek­tų va­do­vę Ri­tą Mar­ce­lio­ny­tę, su­ma­ny­mus įgy­ven­din­ti ta­po leng­viau. Spe­cia­lis­tai ap­ta­ria, iš­sa­ko idė­jas, o ji at­lie­ka vi­są „po­pie­ri­nį“ pro­jek­to pa­ruo­ši­mo dar­bą, ku­riam kū­ry­bi­niai dar­buo­to­jai ne vi­sa­da ga­li skir­ti sa­vo lai­ko. R.Me­de­lie­nė tei­gė, kad pro­jek­tas „Po pau­pio gluos­niais“ bus pra­tęs­tas: „Su­ma­ny­mų tu­ri­me. No­rė­tų­si, kad čia vyk­tų žmo­nių ne­var­žan­tys ren­gi­niai. Atei­tų šei­mos, įsi­tai­sy­tų ant žo­lės, iš­si­trauk­tų ries­tai­nių, ger­tų ter­mo­suo­se at­si­neš­tą ar­ba­tą...“

– Tai, kas vyks­ta sa­lė­se – įpras­ta, o čia – gy­ve­ni­mo paį­vai­ri­ni­mas. Me­ti vi­sus dar­bus į ša­lį ir atei­ni, – kal­bė­jo po spek­tak­lių už­kal­bin­ti vil­ka­viš­kie­čiai Al­gi­man­tas ir Ma­ry­tė Kuš­liai.

„Sū­du­vių“ an­samb­ly­je dai­nuo­jan­ti Bi­ru­tė Jo­tau­tie­nė pri­dū­rė, kad se­niai sva­jo­ju­si ką nors pa­na­šaus ma­ty­ti šio­je pa­kran­tė­je. „Čia ga­lė­tų kon­cer­tuo­ti ir et­nog­ra­fi­niai an­samb­liai“, – sa­kė ji.

Vil­ka­viš­kie­čių pro­jek­tą vai­din­ti po gluos­niais pa­rė­mė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos fon­das. Pa­si­ga­min­ta ne vie­nam ren­gi­niui tar­nau­sian­ti lau­ko sce­nos pa­ky­la. „Žem­kal­ni­jos“ įmo­nė do­va­no­jo me­džia­gos jos užuo­lai­doms. Kad vis­kas vyk­tų sklan­džiai, dir­bo vi­sa Kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jų ko­man­da. Or­ga­ni­zuo­ti dau­giau kaip mė­ne­sį tru­ku­sį ren­gi­nį bu­vo gan ri­zi­kin­ga. „Kvie­tė­me po vie­ną ko­lek­ty­vą. O jei­gu kas nors at­si­tik­tų ir jis ne­ga­lė­tų at­vyk­ti dėl ar­tis­to li­gos ar ki­tos bė­dos, kas ta­da?..“ – svars­tė D.Ka­su­lai­tie­nė. Žiū­ro­vai bū­to ne­ri­mo tik­riau­siai nė ne­pas­te­bė­jo. Pa­vyz­džiui, jie tik po spek­tak­lio su­ži­no­jo, jog vie­na „Ker­tės“ ko­lek­ty­vo ar­tis­tė į sce­ną li­po ne šiaip sau ska­ra pri­den­gu­si ran­ką: ji bu­vo su­gip­suo­ta po iš­va­ka­rė­se pa­tir­tos ava­ri­jos.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---