„Santaka“ / Ar trauks vilkaviškiečiai į teatrą su... riestainiais ir arbata?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-11 20:44

Dalinkitės:  


„Amerikos pirtyje“ personažai nepraranda žiūrovų simpatijų ir po šimto metų.

Autorės nuotr.


Ar trauks vilkaviškiečiai į teatrą su... riestainiais ir arbata?

Birutė PAVLOVIENĖ

Prie ka­len­do­ri­nio pu­siau­jo ar­tė­jan­ti va­sa­ra Vil­ka­viš­kio kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo pa­dan­gei šie­met su­tei­kė ke­le­tą ne­tra­di­ci­nių spal­vų. Vie­na iš jų – sek­ma­die­nių pa­va­ka­rės, skir­tos mė­gė­jų teat­rams Šei­me­nos upe­lio pa­kran­tė­je. Prie kul­tū­ros rū­mų svy­ran­tys gluos­niai to­kių liau­diš­kai pa­pras­tų su­si­bū­ri­mų iki šiol ne­bu­vo re­gė­ję.



Bū­ta – ne­sap­nuo­ta

Pen­ke­tą nuo­tai­kin­gų spek­tak­lių žiū­ro­vams pa­do­va­no­jęs Vil­ka­viš­kio kul­tū­ros cent­ro pro­jek­tas „Po pau­pio gluos­niais“ pri­mi­nė ne to­kius jau ir se­nus lai­kus, kai į šiuo­se rū­muo­se ren­gia­mas ap­žiū­ras iš įvai­rių ra­jo­no kam­pe­lių su­va­žiuo­da­vo dvy­li­ka dra­mos mė­gė­jų ko­lek­ty­vų. Jie bu­vo su­si­bū­rę Gi­rė­nuo­se, Gi­žuo­se, Klam­pu­čiuo­se, Al­vi­te ir ki­to­se vie­to­vė­se. Dvi teat­ro mė­gė­jų stu­di­jos vei­kė Vil­ka­viš­kio kul­tū­ros rū­muo­se. Net ke­tu­rias­de­šimt tre­jus me­tus kai­mo ar­tis­tų teat­ras ­gy­va­vo Ra­mo­niš­kiuo­se. Da­bar mū­sų ra­jo­no kul­tū­ros įstai­go­se nė­ra nė vie­no teat­ro mė­gė­jų ko­lek­ty­vo. Vil­ka­viš­kie­čių gar­bę įvai­riuo­se sam­bū­riuo­se, fes­ti­va­liuo­se gi­na pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių klu­bo „Ru­de­nė­lis“ dra­mos ko­lek­ty­vas „Ker­tė“, kar­tu su sve­čiais vai­di­nęs ir šį kar­tą.

Mū­sų kul­tū­ros dar­buo­to­jai ne­lin­kę sa­ky­ti, jog vyk­dant per­tvar­kas mė­gė­jų teat­rai nu­ny­ko sa­vai­me. Pa­na­šiau, kad jie bu­vo nai­ki­na­mi, ke­liant rei­ka­la­vi­mų kar­te­les. Mat kai kam at­ro­dė, jog mė­gė­jų teat­ras su sa­vo se­no­mis ko­me­di­jo­mis – at­gy­ve­na, liau­džiai rei­kia duo­ti pro­fe­sio­na­laus šiuo­lai­ki­nio me­no. Et­nog­ra­fės Ni­jo­lės Skin­kie­nės įsi­ti­ki­ni­mu, da­bar kai ku­rie „kai­miš­ki“ teat­rai tik­rai bū­tų re­mia­mi, fi­nan­suo­ja­mi, nes lai­kas pa­ro­dė, jog žmo­nėms rei­kia vi­so­kio me­no: ir pro­fe­sio­na­laus, ir mė­gė­jiš­ko.



Pa­ža­din­ti po­rei­kį

Pro­jek­to „Po pau­pio gluos­niais“ koor­di­na­to­rė Dai­va Ka­su­lai­tie­nė sa­kė, jog vie­nas iš šių sek­ma­die­ni­nių vai­di­ni­mų „ma­ra­to­no“, ku­rį pra­dė­jo Sma­li­nin­kų mies­te­lio teat­ras „Ąžuo­ly­nė“, tiks­lų bu­vo vėl pa­ža­din­ti vil­ka­viš­kie­čių po­rei­kį steig­ti sa­vo mė­gė­jų teat­rą. Žiū­ro­vai tu­rė­jo pro­gos įsi­ti­kin­ti, kad puo­dus lip­do ne šven­tie­ji. Ša­kių Za­na­vy­kų teat­re vai­di­na pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jas, vai­ruo­to­jas, ūki­nin­kas. Kai­my­nai, ku­rie sa­vo spek­tak­lį (A.Vie­nuo­lio „Prieb­lan­do­je“) dėl jo spe­ci­fi­kos ro­dė kul­tū­ros rū­mų sce­no­je, po vai­di­ni­mo kvie­tė į ją vil­ka­viš­kie­čius iš sa­lės. Šie be jo­kios re­pe­ti­ci­jos vi­sai ne­blo­gai su­vai­di­no ke­le­tą tik ką ma­ty­tų epi­zo­dų. „Na, štai ir pa­ruo­šė­me jums ar­tis­tų“, – sa­kė nuo 1986 me­tų vei­kian­čio Za­na­vy­kų teat­ro re­ži­sie­rė Gra­ži­na Gu­zo­je­vie­nė. Ki­tą sek­ma­die­nį po pau­pio gluos­niais ša­kie­čių už­mo­jį pra­tę­sė mū­siš­kės „Ker­tės“ re­ži­sie­rė Leo­nar­da Gau­ry­lie­nė.

Žai­dy­bi­nių ele­men­tų žiū­ro­vams pa­siū­lė ir Kal­va­ri­jos teat­ras „Tit­na­gas“, įro­dęs, kad A.Ke­tu­ra­kio „Ame­ri­ka pir­ty­je“ ne­pa­se­nu­si ir po šim­to me­tų. Pub­li­ka ap­gai­les­ta­vo tik dėl to, kad 23 spek­tak­lius dvi­de­šimt tre­jų me­tų kū­ry­bi­nė­je biog­ra­fi­jo­je tu­rin­tis, „Auk­so paukš­te“ no­mi­nuo­tas Kęs­tu­čio Kras­nic­ko va­do­vau­ja­mas Kal­va­ri­jos ko­lek­ty­vas Vil­ka­viš­ky­je su­vai­di­no tik vie­ną šios ko­me­di­jos veiks­mą.



Pra­džia – ne pa­bai­ga

Dau­giau­sia šur­mu­lio su­kė­lė že­mai­čiai, at­vy­kę iš Kel­mės. Jos Ma­ža­jam teat­rui prieš po­rą me­tų su­teik­tas pro­fe­sio­na­laus sa­vi­val­dy­bės teat­ro sta­tu­sas. Že­mai­čiai su sa­vo spek­tak­liais yra iš­mai­šę pu­sę pa­sau­lio. Kel­miš­kiai gar­sė­ja ori­gi­na­lio­mis, liau­diš­kai taik­lio­mis kau­kių in­terp­re­ta­ci­jo­mis. Vil­ka­viš­kie­čiai ne­kant­rau­da­mi lau­kė, kaip at­ro­dys taip pa­teik­ta B.Dau­gu­vie­čio „Žal­do­ky­nė“. Dai­va Ka­su­lai­tie­nė sa­kė, jog fil­muo­tą me­džia­gą ji bu­vo ma­čiu­si, bet pa­ro­dy­ta kau­kių ko­me­di­ja pra­no­ko vi­sus lū­kes­čius. Anks­tes­niuo­se spek­tak­liuo­se do­mi­na­vo vy­res­nio am­žiaus pub­li­ka, o šis, pa­sku­ti­ny­sis, pri­trau­kė ne­ma­žai jau­ni­mo.

Vi­sų ko­lek­ty­vų va­do­vai tvir­ti­no, kad jiems pa­ti­ko Vil­ka­viš­kio žiū­ro­vų au­di­to­ri­ja. Ar­tis­tui juk svar­biau­sia – ras­ti ke­lią į žiū­ro­vo šir­dį.

Kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Re­na­ta Me­de­lie­nė kal­bė­jo, kad sma­gu bu­vo ste­bė­ti, kaip žmo­nės ren­ka­si, sė­da­si ant pie­ve­lės, šne­ku­čiuo­ja­si, bend­rau­ja, kaip ne­gai­li plo­ji­mų, pra­trūks­ta juo­kais. Di­rek­to­rė sa­kė, kad teat­rų po gluos­niais idė­ją prieš ke­le­tą me­tų pir­mo­sios pra­dė­jo kel­ti Ni­jo­lė Skin­kie­nė ir šiuo me­tu vai­ką au­gi­nan­ti kul­tū­ros rū­mų ad­mi­nist­ra­to­rė Ok­sa­na Las­ke­vi­čie­nė.

Į dar­bą priė­mus pro­jek­tų va­do­vę Ri­tą Mar­ce­lio­ny­tę, su­ma­ny­mus įgy­ven­din­ti ta­po leng­viau. Spe­cia­lis­tai ap­ta­ria, iš­sa­ko idė­jas, o ji at­lie­ka vi­są „po­pie­ri­nį“ pro­jek­to pa­ruo­ši­mo dar­bą, ku­riam kū­ry­bi­niai dar­buo­to­jai ne vi­sa­da ga­li skir­ti sa­vo lai­ko. R.Me­de­lie­nė tei­gė, kad pro­jek­tas „Po pau­pio gluos­niais“ bus pra­tęs­tas: „Su­ma­ny­mų tu­ri­me. No­rė­tų­si, kad čia vyk­tų žmo­nių ne­var­žan­tys ren­gi­niai. Atei­tų šei­mos, įsi­tai­sy­tų ant žo­lės, iš­si­trauk­tų ries­tai­nių, ger­tų ter­mo­suo­se at­si­neš­tą ar­ba­tą...“

– Tai, kas vyks­ta sa­lė­se – įpras­ta, o čia – gy­ve­ni­mo paį­vai­ri­ni­mas. Me­ti vi­sus dar­bus į ša­lį ir atei­ni, – kal­bė­jo po spek­tak­lių už­kal­bin­ti vil­ka­viš­kie­čiai Al­gi­man­tas ir Ma­ry­tė Kuš­liai.

„Sū­du­vių“ an­samb­ly­je dai­nuo­jan­ti Bi­ru­tė Jo­tau­tie­nė pri­dū­rė, kad se­niai sva­jo­ju­si ką nors pa­na­šaus ma­ty­ti šio­je pa­kran­tė­je. „Čia ga­lė­tų kon­cer­tuo­ti ir et­nog­ra­fi­niai an­samb­liai“, – sa­kė ji.

Vil­ka­viš­kie­čių pro­jek­tą vai­din­ti po gluos­niais pa­rė­mė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos fon­das. Pa­si­ga­min­ta ne vie­nam ren­gi­niui tar­nau­sian­ti lau­ko sce­nos pa­ky­la. „Žem­kal­ni­jos“ įmo­nė do­va­no­jo me­džia­gos jos užuo­lai­doms. Kad vis­kas vyk­tų sklan­džiai, dir­bo vi­sa Kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jų ko­man­da. Or­ga­ni­zuo­ti dau­giau kaip mė­ne­sį tru­ku­sį ren­gi­nį bu­vo gan ri­zi­kin­ga. „Kvie­tė­me po vie­ną ko­lek­ty­vą. O jei­gu kas nors at­si­tik­tų ir jis ne­ga­lė­tų at­vyk­ti dėl ar­tis­to li­gos ar ki­tos bė­dos, kas ta­da?..“ – svars­tė D.Ka­su­lai­tie­nė. Žiū­ro­vai bū­to ne­ri­mo tik­riau­siai nė ne­pas­te­bė­jo. Pa­vyz­džiui, jie tik po spek­tak­lio su­ži­no­jo, jog vie­na „Ker­tės“ ko­lek­ty­vo ar­tis­tė į sce­ną li­po ne šiaip sau ska­ra pri­den­gu­si ran­ką: ji bu­vo su­gip­suo­ta po iš­va­ka­rė­se pa­tir­tos ava­ri­jos.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas