|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-07-11 20:42
Į Kybartus iš Marijampolės kartu su vienturčiu sūnumi atsikėlėme gyventi prieš 11 metų. Didelį senelio namą atsiėmėme dviese su giminaite. Gyvenamąją valdą pasidalijome per pusę. Man atiteko pietinė pusė, giminaitei – šiaurinė. Žemė iš karto buvo juridiškai įforminta. Aštuonis ūkinio mūrinio pastato sandėlius išsipirkau iš UAB „Kybartų Darna“. 2000-aisiais metais 1/2 namo dalį su žeme ir sandėliais padovanojau sūnui, kuris jau dešimt metų užsiima smulkiu verslu. Visko buvo per šiuos metus gyvenant senelio name: piktumų su abiejų savininkių nuomininkais, nesantaikos su pačia bendraturte. Tačiau to, kas vyksta jau beveik mėnesį, nė sapnuote nesapnavau prieš kraustydamasi čia gyventi. Su pažįstamais juokauju, jog gyvename kaip per televiziją rodomose „muilo operose“. Viskas prasidėjo nuo to, kad bendraturtė priėmė gyventi jauną moterį su kelių mėnesių dukryte. Netrukus pas ją ėmė lankytis vietinis vyrukas. Smarkus pasitaikė. Piktais žodžiais mums girdint „paauklėjo“ ir savo šeimininkę, kuri išsigandusi smarkuolio tapo jam lyg „šilkinė“. Jaunuolis įgavo ragus. Jam pasirodė, kad mano sūnus per jaunas būti tokio nemažo namo ir gražiai puoselėjamo sklypo savininku. Pasipylė grubūs užgauliojimai sūnui, grasinimai, lakstymai po jo valdą. Teko net nufotografuoti, kaip ilgai puoselėtame mūsų alpinariume šis smarkuolis laužė baldus prakuroms. Kreipėmės į policiją, kad kaimyną sudrausmintų, tikėjomės, kad jis aprims. Tačiau vyriškis pradėjo dar labiau erzinti ir net trukdyti sūnui užsiimti verslu. Šiam trūko kantrybė: nuvažiavo į Marijampolę ir nusipirko dujinį ginklą savigynai, įsitaisė dėklą. Dabar vaikščioja po savo namus ir kiemą su šautuvu per petį, nes nenori būti sumuštas vien už tai, kad jam, kaip namo šeimininkui, dar nėra aštuoniasdešimt metų. Dabar priklausys nuo policijos, ar ilgai taip tęsis... Žiūrint iš šalies, tiek mane, motiną, tiek aplinkinius kaimynus ima juokas pro ašaras. Mat visi tik ir laukia „didelio“ susišaudymo tarp „didelių“ nusikaltėlių. Virginija KARPAVIČIENĖ Publikuota: 2008-07-11 20:42:22 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|