Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-11 20:35

---

Te­re­sės Ūsie­nės su­gy­ven­ti­niu pri­si­sta­tęs Vi­das sku­bė­jo ne­šti sa­vo drau­gės tur­tą – am­sin­čius kiem­sar­gius į sku­du­rų pri­krau­tą būs­tą.

Autorės nuotr.

Į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si ky­bar­tie­tė Kris­ti­na Mu­raus­kie­nė pra­šė pa­dė­ti kaip nors su­draus­min­ti šu­nų sa­vi­nin­kus. Mat šiems rū­pi tik jų au­gin­ti­niai, o ne ap­lin­ki­nių žmo­nių sau­gu­mas.

Sa­vo kal­tės neįž­vel­gė

„San­ta­kos“ skai­ty­to­ja pa­sa­ko­jo, kad jos sep­ty­ne­rių me­tų sū­ne­lį ap­kan­džio­jo Žal­gi­rio gat­vė­je gy­ve­nan­čios Te­re­sės Ūsie­nės šuo. Vai­kas tą­dien iš­si­ruo­šė pas gre­ta šios mo­ters gy­ve­nan­čius sa­vo se­ne­lius. Dro­žian­tį per kie­mą ber­niu­ką už­puo­lė T.Ūsie­nės šuo. Ke­tur­ko­jis su­ža­lo­jo vai­kui ko­ją.

Va­ka­re ber­niu­kui pa­ki­lo tem­pe­ra­tū­ra, jį te­ko vež­ti į Vil­ka­viš­kio li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­rių. Į su­ža­lo­tą ko­ją me­di­kai su­lei­do vais­tų. Vai­kas ke­le­tą die­nų ne­val­gė ir blo­gai mie­go­jo. Ma­ma ste­bė­jo­si, kad T.Ūsie­nė, lai­kan­ti net de­vy­nis šu­nis, nie­ka­da jų ne­pri­ri­ša. Dėl šios mo­ters el­ge­sio K.Mu­raus­kie­nė krei­pė­si į Ky­bar­tų po­li­ci­nin­kus. Pareigūnai bu­vo at­vy­kę pas šu­nų sa­vi­nin­kę ir ža­dė­jo ją nu­baus­ti.

– Įsi­vaiz­duo­ki­te, ji net ne­pri­pa­ži­no sa­vo kal­tės, – ne­nus­to­jo ste­bė­tis nu­ken­tė­ju­sio vai­ko ma­ma. – Tik pa­sa­kė, kad ji nie­kuo dė­ta, jog šu­nys kan­džio­ja­si...



Turto... iki lubų

At­vy­kus nu­ro­dy­tu adresu paaiš­kė­jo, kad pas T.Ūsie­nę ko­res­pon­den­tai lan­ko­si jau ne pir­mą kar­tą. Dėl jos lai­ko­mo tun­to šu­nų ir iš bu­te su­krau­tų šiukš­lių kal­nų len­dan­čių žiur­kių kai­my­nai skun­dė­si ne vie­ną kar­tą.

Tik šį­met jos būs­tas vir­tęs dar di­des­ne sku­du­rų ir ra­kan­dų krū­va. Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip būs­to sa­vi­nin­kė pa­ten­ka į vi­dų, jei at­stū­mus lau­ku­jes du­ris iš ten virs­ta daik­tai. Pro iš­muš­tą lan­gą ma­to­si, kad iš kon­tei­ne­rių su­vilk­to „tur­to“ – iki lu­bų. Kva­pas – žo­džiais neap­sa­ko­mas...



Kal­tino pa­čius vai­kus

Su se­niū­ni­jos dar­buo­to­jais ieš­ko­da­mi T.Ūsie­nės, kie­me ra­do­me tik jos su­gy­ven­ti­niu pri­si­sta­čiu­sį Vi­dą. Vy­riš­kis sa­kė, jog šei­mi­nin­kė iš­va­žia­vu­si į li­go­ni­nę pra­si­tęs­ti neį­ga­lu­mo gru­pės.

Čia jau ket­ve­rius me­tus gy­ve­nan­tis 41 me­tų vy­ras bei du su juo be­si­šne­ku­čiuo­jan­tys kai­my­nai tvirtino, kad ap­tvar­ky­ti na­mus ban­dy­ta ne kar­tą. Tik T.Ūsie­nė vėl temp­da­vu­si vis­ką at­gal ir gra­sin­da­vu­si už ne­pa­gar­bą jos tur­tui iš­vy­ti 15 me­tų jau­nes­nį su­gy­ven­ti­nį iš na­mų. Vy­ras sa­kė nu­si­leis­da­vęs, nes ne­tu­rin­tis kur ei­ti.

Pa­sak jo, po ma­mos mir­ties tė­vas par­da­vė bu­tą ir išė­jo gy­ven­ti pas duk­rą. Ši, pa­si­bai­gus tė­vo pi­ni­gams, jį iš­vi­jo iš na­mų. Vi­das sa­kė ban­dęs va­žiuo­ti ir į už­sie­nį nors kiek už­si­dirb­ti, bet nie­ko jam iš to nei­šė­ję. Tai­gi da­bar jau ir pa­ts ketinąs vykti į me­di­ci­ni­nę ko­mi­si­ją, kad gau­tų bent in­va­li­du­mo pa­šal­pą, nes jau­čiąs, jog su svei­ka­ta jam tik­rai pra­stai.

Vy­riš­kis, pa­sak jo, dėl šu­nų vi­siš­kai ne­si­jau­di­nan­tis, nes jie už­tver­ti, vi­sa­da pa­šer­ti, o jei ir iš­trūks­ta, tai dėl to kal­ti tik pa­tys vai­kai. Mat jie svai­do į ke­tur­ko­jus ak­me­nis, at­ri­ša var­te­lių raiš­tį, kad jie iš­si­laks­ty­tų, už­tat pa­tiems ir ten­ka pa­jus­ti iš­trū­ku­sių kiem­sar­gių dan­tis...

Šu­nų fer­mų esa­ma ir dau­giau

Pa­na­ši „tvar­ka“ ir pas P.Cvir­kos gat­vė­je gy­ve­nan­tį Rai­mun­dą Si­ma­na­vi­čių. Trys kie­me pa­leis­ti šu­nys po tvo­ra iš­si­ka­sę lan­dą ir ne­truk­do­mi ka­bi­na­si praei­viams į ko­jas. Pa­kal­bin­tas vy­riš­kis sa­kė juos še­rian­tis, nes ne­tu­rįs kur jų dė­ti. Mat šie ke­tur­ko­jai – mi­ru­sios ma­mos pa­li­ki­mas.

Jis sa­kė mie­lai ati­duo­sian­tis šunis kam nors au­gin­ti ar­ba su­nai­kin­ti. Pats jų tik­rai ne­skriau­siąs. Vy­riš­kis teigė nuo­lat už­den­gian­tis iš­kas­tas lan­das, bet, anot jo, kaž­kas už­den­gi­mus vis ty­čia nui­ma...

To­kia pa­ti si­tua­ci­ja ir pas Ky­bar­čiu­kuo­se gy­ve­nan­tį pa­sta­ro­jo bro­lį Ar­vy­dą. Tik šu­nys ūki­nin­kau­jan­čio vy­ro kie­me kur kas grės­min­ges­ni. A.Si­ma­na­vi­čius apie savo augintinių netinkamą priežiūrą kal­bė­tis at­si­sa­kė ne tik su žur­na­lis­tais, bet ir su se­niū­ni­jos dar­buo­to­jais. Mat tei­sin­tis dėl kaž­ko­kių nusiskundimų teigė ne­ma­tąs pra­smės...

Ky­bar­tie­čiai dėl pa­lai­dų šu­nų skun­džia­si jau ne pir­mą sy­kį, ir ne tik šie ke­tur­ko­jų sa­vi­nin­kai sa­vo au­gin­ti­nius lai­ko ne­tin­ka­mai. Ta­čiau vie­ni į po­li­ci­jos ir se­niū­ni­jos įspė­ji­mus rea­guo­ja, o ki­ti, to­kie kaip ap­ra­šy­tie­ji, pa­pras­čiau­siai nu­si­spjau­na į gre­sian­čias bau­das ir su­ža­lo­tus žmo­nes.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---