Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-11 20:32

---

Vasarą „Viktorijos“ poilsiavietėje įsikuriančiose įvairiose stovyklose ilsisi nemažai vaikų, todėl tėvams rūpi, kad jų atžalos būtų saugios.

Autorės nuotr.

Į „San­ta­ką” krei­pė­si vie­ną va­sa­ros sa­vait­ga­lį Viš­ty­ty­je, „Vik­to­ri­jos“ poil­sia­vie­tė­je, su šei­ma il­sė­ję­sis vil­ka­viš­kie­tis A.S. (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma).

Vy­riš­kis abe­jo­jo, ar moks­lei­viai, ku­rie va­sa­rą su va­do­vais il­si­si sto­vyk­lo­se, nuo­lat įsi­ku­rian­čio­se poil­sia­vie­tė­je, yra tik­rai sau­gūs.



Prie du­rų – pei­lis

Vil­ka­viš­kie­čių šei­ma prie Viš­ty­čio eže­ro at­va­žia­vo pail­sė­ti bir­že­lio pa­bai­go­je po­rai die­nų – nuo šeš­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio.

– Die­ną aikš­te­lė­je žais­da­mi krep­ši­nį ma­tė­me po te­ri­to­ri­ją be­si­šlais­tan­čius ko­kius aš­tuo­nis gir­tu­tė­lius „pie­me­nis“. Duk­ra ne­duos me­luo­ti – jie aiš­kiai bu­vo ne­pil­na­me­čiai. Akys iš­vir­tu­sios, bu­te­liai ran­ko­se... Tie­sa, jie prie mū­sų ne­si­ka­bi­no, to­dėl nie­kur ir ne­si­krei­pė­me, – pa­sa­ko­jo poil­siau­to­jas. – Jau vė­lai va­ka­re mo­te­rys bu­vo išė­ju­sios į tua­le­tą – sa­kė, vėl tie pa­tys siau­tė... Nak­tį bu­vo iš­dau­žy­ti vie­no me­di­nio pa­sta­to lan­gai. Po pu­siau­nak­čio ėjau ieš­ko­ti ad­mi­nist­ra­to­rės – nie­ko ne­ra­dau.

At­si­kė­lęs iš ry­to vy­riš­kis pa­ste­bė­jo už­lanks­ty­tus sa­vo au­to­mo­bi­lio veid­ro­dė­lius, o prie na­me­lio, ku­ria­me il­sė­jo­si, du­rų rado pei­lį, va­di­na­mą­ją „plaštakę“ (su­de­da­mo­jo ti­po pei­lį me­ta­li­nė­mis dvie­jų da­lių kriau­no­mis)...

Vy­ras pa­sa­ko­jo, jog tuo pat me­tu „Vik­to­ri­jo­je“ kar­tu su bend­raam­žiais sto­vyk­la­vo jo duk­ra.

– Ne­ra­mu dėl vai­kų, ku­rie ten il­si­si. Vie­ni sto­vyk­lau­to­jai jau iš­va­žia­vo, at­va­žiuo­ja ki­ti. Ar vai­kai ten tik­rai sau­gūs? Jei va­ka­re ku­riam rei­kės išei­ti į tua­le­tą, o lau­ke siaus gir­tos kom­pa­ni­jos? – ste­bė­jo­si vy­riš­kis.



Atei­na ir die­ną

Pa­mė­gi­no­me pa­si­kal­bė­ti su ke­le­tu „Vik­to­ri­jo­je“ sto­vyk­la­vu­sių ar te­bes­to­vyk­lau­jan­čių vai­kų va­do­vų.

Vi­si jie sa­kė su­pran­tan­tys, jog, pa­siim­da­mi bū­rį vai­kų, sau ant pe­čių už­si­krau­na di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę, ta­čiau tvir­ti­no, jog moksleiviai – sau­gūs ir pri­žiū­ri­mi.

Vis dėl­to, kaip sa­kė vie­na iš vai­kus pri­žiū­rė­ju­sių mo­ky­to­jų, nak­ti­mis sto­vyk­lo­je kar­tais pa­vyks­ta pa­mie­go­ti tik po ke­lias va­lan­das. No­rint, kad vai­kai bū­tų tik­rai sau­gūs, rei­kia pa­tik­rin­ti na­me­lius, pa­žiū­rė­ti, ar kas ne­len­da prie sto­vyk­lau­to­jų ir ar pa­tys mo­ki­niai mie­ga, o ne pra­mo­gau­ja.

Ne­pil­na­me­čius poil­siau­to­jus pri­žiū­rin­tys suau­gu­sie­ji ne­nei­gė, jog sto­vyk­la­vi­mo me­tu bu­vę ne­ra­mių nak­tų. Vie­na iš to­kių – mi­nė­to­ji nak­tis, bu­vu­si prieš dvi sa­vai­tes, iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį, kai gir­dė­jo­si gir­tų jau­nuo­lių riks­mai ir du­žo lan­gų stik­lai. Ta­čiau prie sto­vyk­la­vu­sių vai­kų nie­kas ne­lin­do.

Dar vie­nas va­do­vas pa­sa­ko­jo, jog net ir šią sa­vai­tę vi­du­ry die­nos ma­tė ke­tu­rių gir­tu­tė­lių žmo­nių kom­pa­ni­ją. Jie į „Vik­to­ri­ją“ atė­jo ne pro var­tus, o at­bri­do van­de­niu nuo skar­džio pu­sės. Tai­gi poil­sia­vie­tės ad­mi­nist­ra­ci­ja „ne­le­ga­lių“ gir­tų va­sa­ro­to­jų ga­lė­jo net ir ne­pa­ma­ty­ti.

– Pas­te­bė­jau, kad da­bar ap­skri­tai nie­kur nė­ra sau­gu. Anks­čiau sto­vyk­lau­da­vo­me va­di­na­mo­jo­je Ge­gu­ži­nė­je, Ši­le­lio poil­sia­vie­tė­je. O da­bar ten jau ke­le­tą me­tų ne­be­siil­si­me. Kiek kar­tų te­ko nu­va­žiuo­ti, ten nuo­lat pil­na gir­tų... – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Vis dėl­to va­do­vas pri­pa­ži­no, jog miš­ke esan­ti „val­diš­ka” Ge­gu­ži­nė – tai ne pri­va­ti poil­sia­vie­tė, ku­rio­je mo­kė­da­mi už poil­sį žmo­nės ti­ki­si bū­ti sau­gūs.

Su­lau­žė du­ris

Tą die­ną, kai lan­kė­mės „Vik­to­ri­jo­je“, dir­bu­si ad­mi­nist­ra­to­rė nu­ste­bo iš­gir­du­si apie iš­dau­žy­tus lan­gus.

– Ne­ga­li bū­ti, nie­ko tą sa­vait­ga­lį ne­bu­vo. Šį sa­vait­ga­lį vie­na kom­pa­ni­ja su­lau­žė du­ris. Iš pra­džių net mo­kė­ti už jas ne­no­rė­jo, nors vė­liau vis tiek te­ko at­ly­gin­ti ža­lą, – pa­sa­ko­jo ji.

Tuo me­tu su­skam­bus te­le­fo­nui, ad­mi­nist­ra­to­rė skam­bi­nu­sia­jam pra­ne­šė, jog į poil­sia­vie­tę jau­nuo­liai iki 22 me­tų be at­sa­kin­go as­mens neį­lei­džia­mi, ir per­spė­jo, jog triukš­mau­ti tam­siu pa­ros me­tu ne­bus ga­li­ma. „Vik­to­ri­jos“ dar­buo­to­ja tvir­ti­no, jog in­ci­den­tų poil­sia­vie­tė­je ky­la re­tai.

– Ži­no­ma, nuo to nie­kas neap­sau­go­tas. Bet nuo 22 va­lan­dos var­tai už­ra­ki­na­mi ir nie­kas įei­ti ne­ga­li. Čia at­vy­kę poil­siau­to­jai pa­si­ra­šo, kad lai­ky­sis draus­mės, vi­sur yra iš­ka­bin­tos tai­syk­lės. Bet ži­no­te, il­sė­tis juk pri­va­žiuo­ja vi­so­kių žmo­nių... – sa­kė ad­mi­nist­ra­to­rė.

Dar­buo­to­ja pa­ta­rė vi­sais rei­ka­lais kal­bė­ti su poil­sia­vie­tei va­do­vau­jan­čia Dai­na La­zaus­kie­ne. Ta­čiau D.La­zaus­kie­nė su spau­da bend­rau­ti ne­pa­no­ro. „Jei jums la­bai rei­kia kaž­ko­kių plet­kų, ga­li­te pa­si­skam­bin­ti įmo­nės di­rek­to­riui Vik­to­rui Ja­šins­kui. Aš tu­riu rim­tes­nių rei­ka­lų“, – į kal­bas ne­si­lei­do D.La­zaus­kie­nė.



Pa­de­da pa­sie­nie­čiai

Įmo­nės di­rek­to­rius Vik­to­ras Ja­šins­kas bu­vo tik­ras, jog „Vik­to­ri­jos“ poil­sia­vie­tė­je žmo­nės yra pa­kan­ka­mai sau­gūs.

– Te­ri­to­ri­jo­je juk vi­sa­da bu­di sar­gas. Tu­ri­me ge­rą su­tar­tį su pa­sie­nie­čiais, jei kas nu­tin­ka – jie at­vyks­ta pas mus per tris mi­nu­tes. Apsk­ri­tai pa­sie­nie­čiai la­bai ge­ra­no­riš­ki, ypač šie­met, ir ki­lus pro­ble­moms pa­gelbs­ti tiek mums, tiek ki­toms poil­sia­vie­tėms, – kal­bė­jo įmo­nės di­rek­to­rius.

Mi­nė­tą sa­vait­ga­lį į po­li­ci­ją V.Ja­šins­kas sa­kė ne­si­krei­pęs, o apie pei­lį ap­skri­tai nie­ko ne­ži­nan­tis, nes jį ra­dę poil­siau­to­jai apie šį fak­tą nie­kam ne­pra­ne­šė.

– O lan­gus tą sa­vait­ga­lį iš­dau­žė suau­gę žmo­nės, bet ry­te jie už tai su­si­mo­kė­jo pi­ni­gus. Pas mus poil­siau­to­jai pa­si­ra­šo, kad ne­kels triukš­mo, bet pri­si­ge­ria, ap­si­pyks­ta – ir triukš­mau­ja.

Šį sa­vait­ga­lį pa­ts vie­ną kom­pa­ni­ją ra­mi­nau. Lie­piau baig­ti dai­nas, nors jie iš pra­džių ban­dė gin­čy­tis, kad už vis­ką su­si­mo­kė­jo. Te­ko jiems pri­min­ti Lie­tu­vos įsta­ty­mus...

Bė­da su tais klien­tais. Ir tai – vi­sų mū­sų bend­ra pro­ble­ma. Trūks­ta žmo­nėms kul­tū­ros – kai pri­si­ge­ria, ši lie­ka stik­liu­ke. O bu­te­lių at­si­ve­ža vi­si: juk at­va­žiuo­ja su ma­ši­no­mis, at­si­ga­be­na pil­nus krep­šius.

Tai­gi Lie­tu­vo­je gy­ve­na­te, neapsimeskit, kad nežinote, kiek tų gir­tuok­lių vi­sur yra. Pa­žiū­rė­ki­te pa­čia­me Vil­ka­viš­ky­je ir pas ma­ne, poil­sia­vie­tė­je, – ma­ty­si­te, kur jų yra dau­giau.

Vie­ną kar­tą per rug­sė­jo 1-ąją nu­fil­ma­vau, kiek vai­kų už Vil­ka­viš­kio vieš­bu­čio rū­ko ir ge­ria alų... Va, ten pa­si­su­ki­nė­ki­te, ne tiek pa­ma­ty­si­te... – pa­ta­rė di­rek­to­rius.

V.Ja­šins­kas tvir­ti­no, kad į “Vik­to­ri­ją” ne tik neį­lei­džia­mas pa­vie­niui pa­si­links­min­ti at­vyks­tan­tis jau­ni­mas. Yra ir ne­pa­gei­dau­ti­nų as­me­nų, ku­rių pa­pra­šy­ta ko­jos į poil­sia­vie­tę ne­be­kel­ti. V.Ja­šins­ko tei­gi­mu, šie­met į poil­sia­vie­tę ne­bu­vo įleis­ta apie 30 pro­cen­tų klien­tų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---