„Santaka“ / Girta kompanija ir rytinis radinys tėvams sukėlė nerimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-11 20:32

Dalinkitės:  


Vasarą „Viktorijos“ poilsiavietėje įsikuriančiose įvairiose stovyklose ilsisi nemažai vaikų, todėl tėvams rūpi, kad jų atžalos būtų saugios.

Autorės nuotr.


Girta kompanija ir rytinis radinys tėvams sukėlė nerimo

Eglė MIČIULIENĖ

Į „San­ta­ką” krei­pė­si vie­ną va­sa­ros sa­vait­ga­lį Viš­ty­ty­je, „Vik­to­ri­jos“ poil­sia­vie­tė­je, su šei­ma il­sė­ję­sis vil­ka­viš­kie­tis A.S. (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma).

Vy­riš­kis abe­jo­jo, ar moks­lei­viai, ku­rie va­sa­rą su va­do­vais il­si­si sto­vyk­lo­se, nuo­lat įsi­ku­rian­čio­se poil­sia­vie­tė­je, yra tik­rai sau­gūs.



Prie du­rų – pei­lis

Vil­ka­viš­kie­čių šei­ma prie Viš­ty­čio eže­ro at­va­žia­vo pail­sė­ti bir­že­lio pa­bai­go­je po­rai die­nų – nuo šeš­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio.

– Die­ną aikš­te­lė­je žais­da­mi krep­ši­nį ma­tė­me po te­ri­to­ri­ją be­si­šlais­tan­čius ko­kius aš­tuo­nis gir­tu­tė­lius „pie­me­nis“. Duk­ra ne­duos me­luo­ti – jie aiš­kiai bu­vo ne­pil­na­me­čiai. Akys iš­vir­tu­sios, bu­te­liai ran­ko­se... Tie­sa, jie prie mū­sų ne­si­ka­bi­no, to­dėl nie­kur ir ne­si­krei­pė­me, – pa­sa­ko­jo poil­siau­to­jas. – Jau vė­lai va­ka­re mo­te­rys bu­vo išė­ju­sios į tua­le­tą – sa­kė, vėl tie pa­tys siau­tė... Nak­tį bu­vo iš­dau­žy­ti vie­no me­di­nio pa­sta­to lan­gai. Po pu­siau­nak­čio ėjau ieš­ko­ti ad­mi­nist­ra­to­rės – nie­ko ne­ra­dau.

At­si­kė­lęs iš ry­to vy­riš­kis pa­ste­bė­jo už­lanks­ty­tus sa­vo au­to­mo­bi­lio veid­ro­dė­lius, o prie na­me­lio, ku­ria­me il­sė­jo­si, du­rų rado pei­lį, va­di­na­mą­ją „plaštakę“ (su­de­da­mo­jo ti­po pei­lį me­ta­li­nė­mis dvie­jų da­lių kriau­no­mis)...

Vy­ras pa­sa­ko­jo, jog tuo pat me­tu „Vik­to­ri­jo­je“ kar­tu su bend­raam­žiais sto­vyk­la­vo jo duk­ra.

– Ne­ra­mu dėl vai­kų, ku­rie ten il­si­si. Vie­ni sto­vyk­lau­to­jai jau iš­va­žia­vo, at­va­žiuo­ja ki­ti. Ar vai­kai ten tik­rai sau­gūs? Jei va­ka­re ku­riam rei­kės išei­ti į tua­le­tą, o lau­ke siaus gir­tos kom­pa­ni­jos? – ste­bė­jo­si vy­riš­kis.



Atei­na ir die­ną

Pa­mė­gi­no­me pa­si­kal­bė­ti su ke­le­tu „Vik­to­ri­jo­je“ sto­vyk­la­vu­sių ar te­bes­to­vyk­lau­jan­čių vai­kų va­do­vų.

Vi­si jie sa­kė su­pran­tan­tys, jog, pa­siim­da­mi bū­rį vai­kų, sau ant pe­čių už­si­krau­na di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę, ta­čiau tvir­ti­no, jog moksleiviai – sau­gūs ir pri­žiū­ri­mi.

Vis dėl­to, kaip sa­kė vie­na iš vai­kus pri­žiū­rė­ju­sių mo­ky­to­jų, nak­ti­mis sto­vyk­lo­je kar­tais pa­vyks­ta pa­mie­go­ti tik po ke­lias va­lan­das. No­rint, kad vai­kai bū­tų tik­rai sau­gūs, rei­kia pa­tik­rin­ti na­me­lius, pa­žiū­rė­ti, ar kas ne­len­da prie sto­vyk­lau­to­jų ir ar pa­tys mo­ki­niai mie­ga, o ne pra­mo­gau­ja.

Ne­pil­na­me­čius poil­siau­to­jus pri­žiū­rin­tys suau­gu­sie­ji ne­nei­gė, jog sto­vyk­la­vi­mo me­tu bu­vę ne­ra­mių nak­tų. Vie­na iš to­kių – mi­nė­to­ji nak­tis, bu­vu­si prieš dvi sa­vai­tes, iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį, kai gir­dė­jo­si gir­tų jau­nuo­lių riks­mai ir du­žo lan­gų stik­lai. Ta­čiau prie sto­vyk­la­vu­sių vai­kų nie­kas ne­lin­do.

Dar vie­nas va­do­vas pa­sa­ko­jo, jog net ir šią sa­vai­tę vi­du­ry die­nos ma­tė ke­tu­rių gir­tu­tė­lių žmo­nių kom­pa­ni­ją. Jie į „Vik­to­ri­ją“ atė­jo ne pro var­tus, o at­bri­do van­de­niu nuo skar­džio pu­sės. Tai­gi poil­sia­vie­tės ad­mi­nist­ra­ci­ja „ne­le­ga­lių“ gir­tų va­sa­ro­to­jų ga­lė­jo net ir ne­pa­ma­ty­ti.

– Pas­te­bė­jau, kad da­bar ap­skri­tai nie­kur nė­ra sau­gu. Anks­čiau sto­vyk­lau­da­vo­me va­di­na­mo­jo­je Ge­gu­ži­nė­je, Ši­le­lio poil­sia­vie­tė­je. O da­bar ten jau ke­le­tą me­tų ne­be­siil­si­me. Kiek kar­tų te­ko nu­va­žiuo­ti, ten nuo­lat pil­na gir­tų... – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Vis dėl­to va­do­vas pri­pa­ži­no, jog miš­ke esan­ti „val­diš­ka” Ge­gu­ži­nė – tai ne pri­va­ti poil­sia­vie­tė, ku­rio­je mo­kė­da­mi už poil­sį žmo­nės ti­ki­si bū­ti sau­gūs.



Su­lau­žė du­ris

Tą die­ną, kai lan­kė­mės „Vik­to­ri­jo­je“, dir­bu­si ad­mi­nist­ra­to­rė nu­ste­bo iš­gir­du­si apie iš­dau­žy­tus lan­gus.

– Ne­ga­li bū­ti, nie­ko tą sa­vait­ga­lį ne­bu­vo. Šį sa­vait­ga­lį vie­na kom­pa­ni­ja su­lau­žė du­ris. Iš pra­džių net mo­kė­ti už jas ne­no­rė­jo, nors vė­liau vis tiek te­ko at­ly­gin­ti ža­lą, – pa­sa­ko­jo ji.

Tuo me­tu su­skam­bus te­le­fo­nui, ad­mi­nist­ra­to­rė skam­bi­nu­sia­jam pra­ne­šė, jog į poil­sia­vie­tę jau­nuo­liai iki 22 me­tų be at­sa­kin­go as­mens neį­lei­džia­mi, ir per­spė­jo, jog triukš­mau­ti tam­siu pa­ros me­tu ne­bus ga­li­ma. „Vik­to­ri­jos“ dar­buo­to­ja tvir­ti­no, jog in­ci­den­tų poil­sia­vie­tė­je ky­la re­tai.

– Ži­no­ma, nuo to nie­kas neap­sau­go­tas. Bet nuo 22 va­lan­dos var­tai už­ra­ki­na­mi ir nie­kas įei­ti ne­ga­li. Čia at­vy­kę poil­siau­to­jai pa­si­ra­šo, kad lai­ky­sis draus­mės, vi­sur yra iš­ka­bin­tos tai­syk­lės. Bet ži­no­te, il­sė­tis juk pri­va­žiuo­ja vi­so­kių žmo­nių... – sa­kė ad­mi­nist­ra­to­rė.

Dar­buo­to­ja pa­ta­rė vi­sais rei­ka­lais kal­bė­ti su poil­sia­vie­tei va­do­vau­jan­čia Dai­na La­zaus­kie­ne. Ta­čiau D.La­zaus­kie­nė su spau­da bend­rau­ti ne­pa­no­ro. „Jei jums la­bai rei­kia kaž­ko­kių plet­kų, ga­li­te pa­si­skam­bin­ti įmo­nės di­rek­to­riui Vik­to­rui Ja­šins­kui. Aš tu­riu rim­tes­nių rei­ka­lų“, – į kal­bas ne­si­lei­do D.La­zaus­kie­nė.



Pa­de­da pa­sie­nie­čiai

Įmo­nės di­rek­to­rius Vik­to­ras Ja­šins­kas bu­vo tik­ras, jog „Vik­to­ri­jos“ poil­sia­vie­tė­je žmo­nės yra pa­kan­ka­mai sau­gūs.

– Te­ri­to­ri­jo­je juk vi­sa­da bu­di sar­gas. Tu­ri­me ge­rą su­tar­tį su pa­sie­nie­čiais, jei kas nu­tin­ka – jie at­vyks­ta pas mus per tris mi­nu­tes. Apsk­ri­tai pa­sie­nie­čiai la­bai ge­ra­no­riš­ki, ypač šie­met, ir ki­lus pro­ble­moms pa­gelbs­ti tiek mums, tiek ki­toms poil­sia­vie­tėms, – kal­bė­jo įmo­nės di­rek­to­rius.

Mi­nė­tą sa­vait­ga­lį į po­li­ci­ją V.Ja­šins­kas sa­kė ne­si­krei­pęs, o apie pei­lį ap­skri­tai nie­ko ne­ži­nan­tis, nes jį ra­dę poil­siau­to­jai apie šį fak­tą nie­kam ne­pra­ne­šė.

– O lan­gus tą sa­vait­ga­lį iš­dau­žė suau­gę žmo­nės, bet ry­te jie už tai su­si­mo­kė­jo pi­ni­gus. Pas mus poil­siau­to­jai pa­si­ra­šo, kad ne­kels triukš­mo, bet pri­si­ge­ria, ap­si­pyks­ta – ir triukš­mau­ja.

Šį sa­vait­ga­lį pa­ts vie­ną kom­pa­ni­ją ra­mi­nau. Lie­piau baig­ti dai­nas, nors jie iš pra­džių ban­dė gin­čy­tis, kad už vis­ką su­si­mo­kė­jo. Te­ko jiems pri­min­ti Lie­tu­vos įsta­ty­mus...

Bė­da su tais klien­tais. Ir tai – vi­sų mū­sų bend­ra pro­ble­ma. Trūks­ta žmo­nėms kul­tū­ros – kai pri­si­ge­ria, ši lie­ka stik­liu­ke. O bu­te­lių at­si­ve­ža vi­si: juk at­va­žiuo­ja su ma­ši­no­mis, at­si­ga­be­na pil­nus krep­šius.

Tai­gi Lie­tu­vo­je gy­ve­na­te, neapsimeskit, kad nežinote, kiek tų gir­tuok­lių vi­sur yra. Pa­žiū­rė­ki­te pa­čia­me Vil­ka­viš­ky­je ir pas ma­ne, poil­sia­vie­tė­je, – ma­ty­si­te, kur jų yra dau­giau.

Vie­ną kar­tą per rug­sė­jo 1-ąją nu­fil­ma­vau, kiek vai­kų už Vil­ka­viš­kio vieš­bu­čio rū­ko ir ge­ria alų... Va, ten pa­si­su­ki­nė­ki­te, ne tiek pa­ma­ty­si­te... – pa­ta­rė di­rek­to­rius.

V.Ja­šins­kas tvir­ti­no, kad į “Vik­to­ri­ją” ne tik neį­lei­džia­mas pa­vie­niui pa­si­links­min­ti at­vyks­tan­tis jau­ni­mas. Yra ir ne­pa­gei­dau­ti­nų as­me­nų, ku­rių pa­pra­šy­ta ko­jos į poil­sia­vie­tę ne­be­kel­ti. V.Ja­šins­ko tei­gi­mu, šie­met į poil­sia­vie­tę ne­bu­vo įleis­ta apie 30 pro­cen­tų klien­tų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas