|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-07-04 17:59
|
|
|
Eglė KVIESULAITIENĖ
Šimto metų jubiliejų liepos 1-ąją šventęs paežerietis Andrius Ramanauskas dovanų sulaukė ne tik iš saviškių. Pasveikinti šimtametį garbingos sukakties proga atvyko rajono Savivaldybės, seniūnijos, „Sodros“ Vilkaviškio skyriaus atstovai.
Žvalus ir pagal metus ganėtinai energingas paežerietis Andrius Ramanauskas svečių iš Vilkaviškio laukė iš anksto. Šimtametis tvirtai spaudė rankas jį sveikinusiems ir gėles teikusiems Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Sauliui Vabalui, Pilviškių seniūnui Vytautui Judickui, socialinio darbo organizatorei Loretai Bieliukienei, „Sodros“ Vilkaviškio skyriaus direktoriui Jonui Zinkevičiui. Šimtmečio jubiliejų liudijančia juosta apjuostas susijaudinęs senolis kvietė svečius prie stalo, kurį jubiliato garbei padengė dvi dukterys – Justina Kiverienė ir Albina Zabilavičienė.
Suvalkijos lygumose gimęs ir visada gyvenęs šimtametis sveikata dar nesiskundžia. Sako, kad tik šiemet pajutęs kojų silpnumą, tad kartais ir lazdelės nusitveriąs. Tačiau dar pernai į seniūniją Pilviškiuose numindavęs dviračiu. Ši transporto priemonė – nepamainoma ir patikimiausia.
Atmintimi nesiskundžiantis jubiliatas gražiausiais vadina „Smetonos laikus“, mat tada buvęs jaunas ir didelis patriotas. Tų laikų lietuvių patriotizmas senolį jaudina lig šiol. Dabartiniai lietuviai, nors ir atkūrę nepriklausomybę, anot šimtamečio, jau nebe tokie. Savo patriotinius jausmus senolis išreiškė ir dalyvaudamas Šaulių organizacijos veikloje. Žmona Albina jaunystėje taip pat buvo šaulė. Penkeriais jaunesnę Albinutę 25-erių Andrius tuomet sutiko gretimame kaime. Taip ir liko drauge, kol prieš dešimtmetį juos išskyrė amžinybė.
Drauge Andrius ir Albina Ramanauskai užaugino keturis vaikus. Tačiau tėvo garbingo jubiliejaus sulaukė tik dvi dukterys, nes dar viena duktė Birutė ir sūnus Algimantas, kurį vėžys pakirto vos 40-ies, belikę prisiminimuose ir anūkuose, kurių senolis turi septynis. Gausėja ir proanūkių gretos, mat ant Andriaus kelių įsitaiso jau keturi.
Humoro jausmo nestokojantis Andrius didžiuojasi savo vardu, kuris anais laikais buvo tikrai retas.
– Tada visi Vytais, Jonais vaikus vadino, o Andrių nebuvo girdėti. Todėl nuo pat mažumės ir darbuose, ir kolūkyje mane visi vardu šaukdavo – pavardė tik dokumentuose reikalinga buvo. Dabar tai kokį serialą parodo – ir vardų naujų atsiranda, – svarstė senolis.
Šimtametis smagiai pasakojo ne tik apie buvusį hobį – medžioklę, bet ir apie jaunystės ūkininkavimą, kolūkių laikus, netgi sunkųjį pokarį. Tremties Ramanauskams pavyko išvengti, nors, kaip pats juokauja, buvęs stambus ūkininkas – turėjęs net du arklius, kai kiti – tik po vieną. Tekę ir partizanams pagelbėti, bet tai vėliau niekam neužkliuvę. Sovietiniais laikais kolūkyje Andrius vis vadovaujančiuose postuose buvęs: tai sandėlį „valdęs“, tai brigadą, tad labai tų laikų peikti negalįs. Dabar pensiją gauna – irgi gerai gyvena. Su draugais dar ir stiklelį išlenkia – sako, sveikatai tai tikrai nekenkia. Na, gal tik klausa kartais „paveda“. Bet ir dėl šio negalavimo senolis nenustoja juokavęs: „Kurčias „nesiskaitau“, bet truputį neprigirdžiu“, – sakė šypsodamasis.
Visą šimtmetį šiame pasaulyje beviešintis senolis Andrius įsitikinęs, kad gyvenimas jam neprailgo ir metų našta pečių dar nespaudžia. Bet palinkėjus sulaukti sveikintojų ir po dešimtmečio, suabejojo, ar beišsilaikysiąs. Tad išlydėdamas svečius paežerietis pakvietė užvažiuoti anksčiau.
Šimto metų jubiliejų liepos 1-ąją šventęs paežerietis Andrius Ramanauskas dovanų sulaukė ne tik iš saviškių. Pasveikinti šimtametį garbingos sukakties proga atvyko rajono Savivaldybės, seniūnijos, „Sodros“ Vilkaviškio skyriaus atstovai. |
Žvalus ir pagal metus ganėtinai energingas paežerietis Andrius Ramanauskas svečių iš Vilkaviškio laukė iš anksto. Šimtametis tvirtai spaudė rankas jį sveikinusiems ir gėles teikusiems Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Sauliui Vabalui, Pilviškių seniūnui Vytautui Judickui, socialinio darbo organizatorei Loretai Bieliukienei, „Sodros“ Vilkaviškio skyriaus direktoriui Jonui Zinkevičiui. Šimtmečio jubiliejų liudijančia juosta apjuostas susijaudinęs senolis kvietė svečius prie stalo, kurį jubiliato garbei padengė dvi dukterys – Justina Kiverienė ir Albina Zabilavičienė.
Suvalkijos lygumose gimęs ir visada gyvenęs šimtametis sveikata dar nesiskundžia. Sako, kad tik šiemet pajutęs kojų silpnumą, tad kartais ir lazdelės nusitveriąs. Tačiau dar pernai į seniūniją Pilviškiuose numindavęs dviračiu. Ši transporto priemonė – nepamainoma ir patikimiausia.
Atmintimi nesiskundžiantis jubiliatas gražiausiais vadina „Smetonos laikus“, mat tada buvęs jaunas ir didelis patriotas. Tų laikų lietuvių patriotizmas senolį jaudina lig šiol. Dabartiniai lietuviai, nors ir atkūrę nepriklausomybę, anot šimtamečio, jau nebe tokie. Savo patriotinius jausmus senolis išreiškė ir dalyvaudamas Šaulių organizacijos veikloje. Žmona Albina jaunystėje taip pat buvo šaulė. Penkeriais jaunesnę Albinutę 25-erių Andrius tuomet sutiko gretimame kaime. Taip ir liko drauge, kol prieš dešimtmetį juos išskyrė amžinybė.
Drauge Andrius ir Albina Ramanauskai užaugino keturis vaikus. Tačiau tėvo garbingo jubiliejaus sulaukė tik dvi dukterys, nes dar viena duktė Birutė ir sūnus Algimantas, kurį vėžys pakirto vos 40-ies, belikę prisiminimuose ir anūkuose, kurių senolis turi septynis. Gausėja ir proanūkių gretos, mat ant Andriaus kelių įsitaiso jau keturi.
Humoro jausmo nestokojantis Andrius didžiuojasi savo vardu, kuris anais laikais buvo tikrai retas.
– Tada visi Vytais, Jonais vaikus vadino, o Andrių nebuvo girdėti. Todėl nuo pat mažumės ir darbuose, ir kolūkyje mane visi vardu šaukdavo – pavardė tik dokumentuose reikalinga buvo. Dabar tai kokį serialą parodo – ir vardų naujų atsiranda, – svarstė senolis.
Šimtametis smagiai pasakojo ne tik apie buvusį hobį – medžioklę, bet ir apie jaunystės ūkininkavimą, kolūkių laikus, netgi sunkųjį pokarį. Tremties Ramanauskams pavyko išvengti, nors, kaip pats juokauja, buvęs stambus ūkininkas – turėjęs net du arklius, kai kiti – tik po vieną. Tekę ir partizanams pagelbėti, bet tai vėliau niekam neužkliuvę. Sovietiniais laikais kolūkyje Andrius vis vadovaujančiuose postuose buvęs: tai sandėlį „valdęs“, tai brigadą, tad labai tų laikų peikti negalįs. Dabar pensiją gauna – irgi gerai gyvena. Su draugais dar ir stiklelį išlenkia – sako, sveikatai tai tikrai nekenkia. Na, gal tik klausa kartais „paveda“. Bet ir dėl šio negalavimo senolis nenustoja juokavęs: „Kurčias „nesiskaitau“, bet truputį neprigirdžiu“, – sakė šypsodamasis.
Visą šimtmetį šiame pasaulyje beviešintis senolis Andrius įsitikinęs, kad gyvenimas jam neprailgo ir metų našta pečių dar nespaudžia. Bet palinkėjus sulaukti sveikintojų ir po dešimtmečio, suabejojo, ar beišsilaikysiąs. Tad išlydėdamas svečius paežerietis pakvietė užvažiuoti anksčiau.
Publikuota: 2008-07-04 17:59:53
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|