„Santaka“ / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-04 16:34

Dalinkitės:  


Šiandien dviračiu važinėtis nebus labai malonu, nes daug kur lis.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.

Įdomu

VARDADIENIUS ŠVENČIA



Liepos 5 d. – Butgina, Butginas, Butgintas, Butgintė, Filomena, Filomenas, Mantmilas.

Liepos 6 d. – Mindaugas, Mindaugė, Nerija, Nerilė, Nervilas, Nervilė, Nervyda, Nervydas.

Liepos 7 d. – Amanda, Amandas, Astė, Astijus, Klausas, Sangailas, Sangailė, Sangaudas, Sangeda, Sangedas, Sangedė.

Liepos 8 d. – Amarilė, Arnas, Arnoldas, Kilijonas.

Liepos 9 d. – Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Veronika.






DATOS



Liepos 5 d.

1927 m. gimė poetė Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė).

1976 m. mirė poetas, prozininkas, kritikas Antanas Jonynas.



Liepos 6 d.

1253 m. Mindaugas karūnuotas pirmuoju Lietuvos karaliumi.

1928 m. gimė poetė Janina Degutytė.

1936 m. gimė dailininkas Jonas Varnas.



Liepos 7 d.

1904 m. gimė poetas Jonas Aistis.

1945 m. mirė poetė Salomėja Nėris.

1961 m. gimė religijotyrininkas, rašytojas, mokslininkas Gintaras Beresnevičius.



Liepos 8 d.

1911 m. gimė poetas, liaudies menininkas Jonas Klimašauskas.

1999 m. mirė Pranas Lubinas, krepšinio žaidėjas ir treneris, olimpinis ir Europos čempionas.






DIENOS



Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.

Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie pastarąjį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju. Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą, – jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų. Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis – krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 m. kovo 1 d. (data spėjama). Tada Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugelį karių.

Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Nors mokykliniuose vadovėliuose teigiama, kad Lietuvos krikštytoju laikomas didysis kunigaikštis Jogaila, o krikšto data – 1387 metai.

Tais laikais tik popiežius suteikdavo valstybių valdovams, jo manymu – to vertiems, karaliaus vainiką. Mindaugas sulaukė popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi ir 1253 metų liepos 6 dieną jis bei kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas. Tai buvo milžiniškas Lietuvos valstybės laimėjimas, nes tuomet popiežius įkūrė tiesiogiai Šventajam Sostui pavaldžią Lietuvos vyskupiją, o pirmasis Lietuvos vyskupas Kristijonas net išrūpino teisę įsteigti aukštąją mokyklą. Taigi dar viduramžiais Lietuvai buvo atsivėrusi galimybė integruotis į krikščioniškąją Europą, kartu plėtojantis ir baltiškajai tautos kultūrai.

Šias šviesias viltis ir puikias galimybes nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 m., kitaip pakreipęs tolesnį Lietuvos valstybės likimą.

Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena jau buvo minima nepriklausomoje Lietuvoje prieš sovietinę okupaciją. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos parlamentas 1990 m. liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, paskelbė Valstybės švente.





Publikuota: 2008-07-04 16:34:13

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai