Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-01 10:18

---

Pensijų mokėjimą reguliuoja reglamentas

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, nemažai žmonių išvažiavo nuolat gyventi ar uždarbiauti į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, JAV, Kanadą, Europos šalis. Neoficialiais duomenimis, jau dabar užsienyje dirba apie 350 tūkst. mūsų šalies gyventojų, planuoja išvykti dar apie 320 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Apie 80 proc. visų išvykusiųjų asmenų dirba Europos Sąjungos (ES) šalyse, todėl daugeliui asmenų yra aktualu, kada ir kokiomis sąlygomis bus mokamos socialinio draudimo išmokos.

Asmenų, judančių tarp ES šalių narių, socialinę apsaugą reguliuoja reglamentas (tai yra teisės aktas, taikomas tiesiogiai, nepaisant Lietuvos įstatymų nuostatų) Nr. 1408/71. Šio reglamento nuostatos yra taikomos visose ES šalyse, Europos ekonominėje erdvėje (Islandija, Lichtenšteinas bei Norvegija) ir Šveicarijoje. Vienas iš pagrindinių reglamento principų yra vienodas požiūris į žmones. Jo esmė ta, kad kitos susitarimą pasirašiusios šalies piliečiui yra garantuojamos tokios pačios teisės ir jis privalo laikytis tokių pačių įsipareigojimų, kaip ir savosios šalies piliečiai. Bendra reglamento taisyklė sako, kad išmokos mirties atveju, invalidumo, senatvės ar maitintojo netekimo (našlaičių) išmokos pinigais, įgytos pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus, negali būti kaip nors sumažinamos, pakeičiamos, sustabdomas ir nutraukiamas jų mokėjimas ar anuliuojamos vien dėl to, kad jų gavėjas gyvena kitoje valstybėje nei ta, kurioje yra įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą. Reglamentas nei suteikia, nei išsaugoja teises gauti kelias tos pačios rūšies išmokas už vieną ir tą patį privalomo draudimo laikotarpį. Tačiau ši nuostata netaikoma invalidumo, senatvės, išmokoms mirties atveju (pensijoms) ar išmokoms dėl profesinių ligų, kurias skiria dviejų ar daugiau valstybių narių įstaigos.

Reglamente Nr. 1408/71 kalbama apie šias pensijų rūšis: senatvės, invalidumo (netekto darbingumo), maitintojo netekimo (našlių, našlaičių). Plačiau aptarsime kiekvieną iš jų.



Senatvės pensijos

Senatvės pensijos yra vienos svarbiausių socialinės apsaugos išmokų. Todėl prieš priimant sprendimą įsidarbinti užsienyje, būtina plačiau išsiaiškinti savo būsimas teises į senatvės pensiją. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus teisės į išmokas įgijimas priklauso nuo draudimo ar gyvenimo laikotarpių, tos valstybės narės kompetentinga įstaiga įskaito draudimo ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar asmuo dirbo pagal darbo sutartį, ar savarankiškai. Šiuos laikotarpius ji įskaito, tartum jie būtų įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus.

Sakykime, žmogus turi 10 metų darbo stažą Lietuvoje ir tiek pat – kitoje ES šalyje. Nei ten, nei čia (Lietuvoje minimalus darbo stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų) jis negali gauti pensijos, nes atskirai paėmus stažo nepakanka. Jį susumavus, žmogus įgyja teisę į pensiją, o kiekviena šalis moka savo dalį proporcingai turimam darbo stažui.

Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus kai kurių išmokų skyrimas priklauso nuo draudimo laikotarpių, įgytų pagal atitinkamą profesiją, priklausančią pagal darbo sutartį dirbančių asmenų specialiai sistemai, arba, kur reikia, įgytų konkrečiame darbe, skiriant šias išmokas įskaitomi tik tokie laikotarpiai, kurie pagal kitos valstybės narės teisės aktus buvo įgyti dirbant pagal tą pačią profesiją arba, kur reikia, dirbant tą patį darbą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tam tikrų kategorijų darbuotojai turi teisę gauti senatvės pensiją sulaukę 52 metų, bet tik su sąlyga, kad turės tos kategorijos darbo stažą ne mažesnį kaip 20 metų.Todėl asmuo, turintis tos kategorijos 20 metų darbo stažą, įgytą ne tik Prancūzijoje, bet ir Lietuvoje, turės teisę į senatvės pensiją.

Valstybės narės įstaiga neprivalo skirti išmokų už laikotarpius, kurie buvo įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus, jeigu minėtų laikotarpių trukmė yra trumpesnė nei vieneri metai. Todėl išvykusiam asmeniui verta išsiaiškinti, ar pagal tos šalies įstatymus įtraukiami į darbo stažą trumpesni nei 12 mėnesių darbo laikotarpiai.

Pensijos gavėjui valstybėje, kurios teritorijoje jis gyvena ir pagal kurios teisės aktus jam mokama išmoka, negali būti paskirta mažesnė nei minimali išmoka, nustatyta pagal teisės aktus už draudimo arba gyvenimo laikotarpius. Tos valstybės kompetentinga įstaiga, kai būtina, gavėjo gyvenimo jos teritorijoje laikotarpiu moka priedą, lygų mokamų išmokų bendro dydžio ir minimalios išmokos dydžio skirtumui. Jeigu padidėjus minimaliam gyvenimo lygiui, pakitus darbo užmokesčiui ar dėl kitų priežasčių atitinkamos valstybės išmokos patikslinamos nustatytu procentu ar dydžiu, šis procentas ar dydis turi būti tiesiogiai taikomas išmokoms.



Invalidumo (netekto darbingumo) pensijos

Valstybės narės įstaigos priimtas sprendimas dėl pareiškėjo invalidumo laipsnio yra privalomas bet kurios kitos atitinkamos valstybės narės įstaigai su sąlyga, kad tų valstybių teisės aktų nuostatos atitinka invalidumo laipsnio pripažinimo sąlygas. Pasunkėjus pagal darbo sutartį dirbančio asmens arba savarankiškai dirbančio asmens, gaunančio išmokas tiktai pagal vienos valstybės narės teisės aktus, invalidumui, taikomos šios nuostatos:

a) jeigu nuo išmokos mokėjimo dienos atitinkamam asmeniui nebuvo taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, pirmosios valstybės narės kompetentinga įstaiga skiria išmokas pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas atsižvelgdama į invalidumo pasunkėjimą;

b) jeigu nuo išmokų mokėjimo pradžios atitinkamam asmeniui buvo taikomi daugiau nei vienos valstybių narių teisės aktai, tai išmokos, atsižvelgiant į invalidumo pasunkėjimą, jam skiriamos pagal valstybės narės, kurios teisės aktai buvo taikomi tuo metu, kai netekus darbingumo buvo nustatytas invalidumas, ir asmuo išmokas gauna tiktai iš minėtosios įstaigos pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas; jei asmuo neturi teisės gauti išmokų pagal šalies, nustačiusios invalidumą, teisės aktus, tai jis turi teisę gauti išmokas pagal kitos valstybės narės teisės aktus;

c) jeigu bendra išmokos ar išmokų, mokamų pagal b punktą, suma yra mažesnė už išmoką, kurią atitinkamas asmuo anksčiau gaudavo atsakingos už jos mokėjimą įstaigos sąskaita, tokia įstaiga moka priedą, lygų šių dviejų sumų skirtumui;

d) jeigu b punkte nurodytu atveju atitinkamas asmuo neturi teisės gauti išmokas kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, pirmosios valstybės kompetentinga įstaiga skiria išmokas pagal valstybės teisės aktų nuostatas, atsižvelgdama į darbingumo pablogėjimą.

Pasunkėjus pagal darbo sutartį dirbančio asmens arba savarankiškai dirbančio asmens, gaunančio išmokas pagal dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktus, invalidumui, išmokos, atsižvelgiant į pasunkėjimo laipsnį, jam skiriamos atsižvelgiant į darbo stažą, įgytą tose valstybėse.

Kai asmuo sukanka atitinkamą amžių, invalidumo išmokos pakeičiamos senatvės išmokomis pagal teisės akto ar teisės aktų, kuriais remiantis jos buvo paskirtos, nustatytas sąlygas. Jeigu asmuo, gaunantis invalidumo išmoką, įgyja teisę gauti senatvės išmokas pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus, bet kuri už invalidumo išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga pagal valstybės narės teisės aktus ir toliau tokiam asmeniui moka invalidumo išmoką, į kurią jis įgijo teisę pagal jos administruojamus teisės aktus, tol, kol atitinkamas asmuo įvykdys sąlygas tokioms išmokoms gauti.



Našlių ir našlaičių pensijos

Paprastai našlių pensijoms taikomos tokios pat taisyklės kaip ir netekto darbingumo ar senatvės pensijoms. Nepriklausomai nuo našlio ar našlės gyvenamosios vietos šios pensijos turi būti mokamos nesumažintos bei nepakeistos. Jei asmuo dirbo pagal darbo sutartį ar savarankiškai, tai našlei ar našliui skirta pensija bus apskaičiuojama pagal principus, kurie būtų taikomi pačiam apdraustajam. Jei asmuo jau gaudavo pensiją, tai našlei ar našliui skiriama pensija bus apskaičiuojama pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus. Jei pensininkas gaudavo pensiją pagal dviejų ar kelių šalių teisės aktus, jo našlė ar našlys taip pat turės teisę į našlių pensijas pagal šių šalių teisės aktus.

Asmuo, likęs našlaičiu, mirus asmeniui, kuris buvo apdraustas tik pagal vienos šalies įstatymus, turi teisę gauti našlaičio išmoką pagal tos valstybės įstatymus neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje gyvena. Asmuo, likęs našlaičiu mirus asmeniui, kuris buvo apdraustas pagal dviejų ar daugiau valstybių narių įstatymus, turi teisę į proporcines išmokas, numatytas pagal šių valstybių įstatymus.

Trumpai apžvelgėme, kaip reglamentuojamas pensijų mokėjimas asmenims, išvykusiems į ES šalis ir į Europos ekonominę erdvę. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad atskirų profesijų asmenims (pvz., jūreiviams, valstybės tarnautojams, transporto priemonių vairuotojams) yra taikoma įvairių išimčių iš bendrų taisyklių. Be to, kai kuriose ES šalyse yra taikomos skirtingos teisės normos asmenims, dirbantiems protinį ir fizinį darbą. Todėl rekomenduojama nuvykus dirbti į kitą šalį pasidomėti ne tik atlyginimo dydžiu, bet ir socialinio draudimo ypatybėmis toje šalyje.



Violeta ŠLENFUKTIENĖ

VSDFV Vilkaviškio skyriaus teisininkė



Užsk. 5750

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---