„Santaka“ / Ugniagesių laukiantiems žmonėms brangi kiekviena minutė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-01 10:16

Dalinkitės:  


VPGT viršininko pavaduotojas Audronius Stroginis teigė, kad su priešgaisrinėmis kaukėmis dirbti gali tik specialiai tam parengti ugniagesiai gelbėtojai.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Ugniagesių laukiantiems žmonėms brangi kiekviena minutė

Eglė MIČIULIENĖ

Ne taip ir ne laiku

Į redakciją paskambinusi Trilaukio kaimo (Pajevonio sen.) gyventoja A.M. norėjo išsakyti savo nuomonę apie ugniagesių darbą.

Moteris kalbėjo apie gaisrą, kuris praėjusią savaitę Trilaukyje nuniokojo šio kaimo gyventojų namą.

Netoli nelaimės vietos gyvenanti A.M. kalbėjo, kad ugniagesiai gaisro gesinti atvažiavo labai vėlai. „Gaisras buvo pastebėtas anksti, dar stogas tikrai nedegė, tik dūmai veržėsi. Pirmieji atvyko Sodėnų ugniagesiai. Nuo gaisro vietos iki jų posto – gal du ar pustrečio kilometro, o jie važiavo gal penkiolika minučių. Tiesa, atvažiavę vyrai stengėsi, negaliu sakyti, kad nedirbo. Bet jie ėjo paskui ugnį. O kai mes sakėme eiti iš kitos pusės ir užkirsti kelią gaisrui, mums buvo paaiškinta, kad šie ugniagesiai negali lįsti į dūmus, nes neturi kvėpavimo aparatų ir laukia kitos komandos, su aparatais. Tai kas čia per tarnyba, jei priemonių neturi?“ – stebėjosi moteris.

Trilaukio gyventoja dėl esą ne taip gaisrą gesinančių ir priešgaisrinių kaukių neturinčių kaimo komandų priekaištavo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriui. Tačiau šis atsakė, kad atraminių punktų darbuotojai, t. y. į gaisrą atvykę Gražiškių, Sodėnų ir Vištyčio gelbėtojai, šiai tarnybai nepavaldūs. Ši frazė visiškai supykdė moterį.

„Kaip tai nepavaldūs? Tai jie turėtų mobilizuoti pajėgas, o ne gesinti, kuris kaip išmano“, – piktinosi A.M.

Situaciją plačiau pakomentuoti paprašėme Vilkaviškio rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) viršininko pavaduotojo, šiuo metu einančio PGT viršininko pareigas Audroniaus Stroginio bei Vilkaviškio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininko Sigito Čiuplio.



Tarnybos – dvi, tikslas – vienas

Eiliniam žmogui visi gaisrininkai yra vienodi ir visų jų paskirtis atrodo aiški – užgesinti gaisrą, ir kuo greičiau bei profesionaliau.



Iš tiesų situacija yra truputį kitokia.

Mūsų rajono ugniagesiai (kaip ir visoje respublikoje) priklauso dviem tarnyboms: statutinei, t. y. sukarintai Vilkaviškio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (prie Vidaus reikalų ministerijos) ir rajono Savivaldybės žinioje esančiai Priešgaisrinei tarnybai.

VPGT priklauso Vilkaviškio bei Kybartų ugniagesiai, o Priešgaisrinei tarnybai – visi kaimuose esantys punktai – Vištyčio, Sodėnų, Gražiškių, Rausvės ir Pilviškių komandos.

Kaip paaiškino VPGT viršininko pavaduotojas A.Stroginis, gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbams vadovauja statutiniai pareigūnai, t. y. tuo metu dirbančios Vilkaviškio PGT pamainos vadas. Bet kol į gaisrą atvyksta vilkaviškiečiai, iš arčiau atvažiavę kaimo punktų vyrai dirba, kaip sugeba.

– Jie mums pavaldūs operatyvinėje veikloje: incidentuose, gaisruose, avarijose. Kokias priemones pirkti ar nepirkti, ką remontuoti, kiek juos mokyti ar kokius atlyginimus mokėti – tai nuo mūsų jau nepriklauso, – sakė pareigūnas.



Nėjo, nes neturi teisės

A.Stroginis teigė, jog tiesiai į dūmus nelįsdami Sodėnų punkto ugniagesiai elgėsi visiškai teisingai. Mat į pridūmintą vietą be kvėpavimo aparatų eiti griežtai draudžiama.

– Rajono kaimo punktų darbuotojai tikrai neturi kvėpavimo aparatų, ir niekur nėra reglamentuota, kad jie privalo tai turėti. Teko girdėti, kad kai kurios savivaldybės šią įrangą kaimo punktams jau perka – tokie dalykai yra tik sveikintini. Bet kol kas daugumoje Lietuvos savivaldybių yra kitaip. Gal ir dėl to, kad kvėpavimo aparatai yra brangūs: tie, kuriuos naudojame mes, vienas kainuoja apie 80 tūkstančių litų.

Kita vertus, žmones reikia paruošti dirbti su tokia aparatūra, jie turi mokytis ugniagesių mokykloje. Kaimo punktų ugniagesiai šiam darbui neparuošti, neišėję pradinio parengimo, o juos paruošti taip pat kainuoja pinigus.

Mūsų statutiniai ugniagesiai mokomi ugniagesių mokykloje ir yra visiškai parengti dirbti su priešgaisriniais aparatais. Tokius aparatus turime aštuonis: šešis Vilkaviškyje ir du Kybartuose, – kalbėjo A.Stroginis.

VPGT viršininko pavaduotojas priminė atvejį, kai buvo gesinama kaimo turizmo sodyba Vištytyje. Tą kartą Vištyčio komanda, neturėdama kvėpavimo aparatų, rizikavo eiti į gaisrą su paprasta senutėle rusiška dujokauke ir gaisro židinį užgesino. Jei jie būtų laukę, kol Vilkaviškio komanda su ZIL’u atvažiuos į Vištytį, iš sodybos galėjo likti tik pelenai.

Tačiau gelbėdami kitų turtą vyrai nusižengė visiems darbų saugos reikalavimams ir smarkiai rizikavo savo gyvybe.

Priešgaisrinės tarnybos viršininkas S.Čiuplys patvirtino, kad kaimo punktų ugniagesiai nei priešgaisrinių kaukių, nei leidimo dirbti su jomis neturi.

„Net ir su priešgaisrine kauke vienas žmogus į pridūmintą patalpą lįsti negali. O mūsų punktuose dirba tik po du vyrus – vairuotoją ir ugniagesį. Turime per mažai etatų. Atvykęs į gaisro vietą vairuotojas negali pasitraukti nuo užvestos mašinos, todėl gesinti ugnies lieka vienas ugniagesys, – pasakojo S.Čiuplys.

Pasak viršininko, kaimo punktų vyrai neturi teisės ne tik dirbti su kvėpavimo aparatais. Jie negali nukirpti elektros laidų, dirbti gelbėjimo įrankiais (plėtimo, spaudimo ir kt.), lipti daugiau nei į 1,5 m aukštį ir t. t. Tam reikia baigti darbų saugos mokymus ir turėti pažymėjimus, o šios tarnybos darbuotojai jų neturi.



Geriau atvažiuoti, negu likti pakeliui

Pareigūnai nenorėjo sutikti ir dėl pavėluoto ugniagesių atvykimo į gaisro vietą. „Jei žmonės nematė per stogą besiveržiančios ugnies, tai dar nereiškia, kad gaisras buvo tik prasidėjęs. Galbūt viduje jau viskas pleškėjo“, – kalbėjo A.Stroginis.

Nuo iškvietimo iki atvykimo į vietą laikas yra fiksuojamas dokumentuose. Vilkaviškio dispečeriai užfiksavę, jog pirmasis iškvietimas į Trilaukį buvo 12.07 val., o Sodėnų gaisrininkai atvyko 12.15 val. Taigi jie sugaišo 8 minutes. Kelio, gaisrininkų teigimu, yra ne 2,5, o 6,5 kilometro. Tad sušokti į priešgaisrinę aprangą, išsivaryti autocisterną ir nuvažiuoti į vietą per tiek laiko – visiškai realu. Skubėti, net ir į gaisrą, ugniagesiai taip pat turi protingai. Juk važiuojama su didele cisterna, vežančia 1,5–3 tonas besiteliūskuojančio vandens, o ne su lengvuoju automobiliu. Tad geriau atvažiuoti minute vėliau, negu pakeliui sukelti avariją ir visai neatvažiuoti.

Tokios patirties respublikos ugniagesiai turi. Alytuje buvo atvejis, kai lėkdamas į gaisrą apvirto 2 mln. vertės naujas automobilis su priešgaisrinėmis kopėčiomis – tarnyba patyrė didžiulių nuostolių, o žmonės nesulaukė reikiamos pagalbos.



Atrodė apgailėtinai

Kodėl ugniagesiai, kaip klausė Trilaukio gyventoja, priklauso skirtingoms tarnyboms?

Kaip paaiškino Priešgaisrinės tarnybos viršininkas S.Čiuplys, 1999 metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Kazio Zulono įsakymu kaimų priešgaisriniai punktai buvo perduoti savivaldybėms.

S.Čiuplys tvirtino, jog tuomet jie buvo apgailėtinos būklės.

– Jei būčiau iš anksto pamatęs, kaip atrodo atraminiai punktai, vargu ar būčiau ryžęsis eiti į šį postą. Tiesa, dabar padėtis kita. Transportas remontuojamas, patalpos tvarkomos pagal galimybes, tačiau dar daug kam trūksta lėšų – mums jų tiesiog neskiria. Remontuojame seną rusišką techniką, bet ją jau seniai laikas keisti. Tai ką galima kalbėti apie kvėpavimo aparatų įsigijimą ar darbuotojų apmokymus?

Mūsų ugniagesiai, priešingai nei statutiniai, netgi neapdrausti, nors prašome to jau ne pirmus metus.

Beje, mūsų vyrai algos gauna beveik dvigubai mažiau už statutinius, nors gesiname tą pačią ugnį. Suprantu, kad vilkaviškiečiai išėję apmokymus. Bet kai gaisras baigiamas gesinti, kaimo komandos atlieka visą juodą darbą, t. y. baigus gesinti gaisrą dar dirba šakėmis, kastuvais – kad neliktų jokios kibirkšties.

Nestatutiniams ugniagesiams šiuo metu mokama 800 litų algos, o Kybartų ugniagesiai, nors taip pat nestatutiniai, gauna 200 litų daugiau.

Kas norės, būdamas neap-draustas, už 800 litų dirbti pavojingą darbą? Nežiūrint į visa tai, vyrai tikrai visuomet stengiasi tiek, kiek gali, – kalbėjo S.Čiuplys.

Viršininkas tvirtino, kad priekaištų iš žmonių sulaukia labai retai. Greičiau priešingai – jie atvyksta padėkoti, skelbia padėkas ir laikraštyje. „Žmonės ugniagesiais pasitiki, mūsų reitingai seniai yra gerokai prašokę Seimo, teismų ir kitų institucijų reitingus. Džiaugiamės tuo ir tikrai stengiamės dirbti gerai. O kiekvienas turi savo nuomonę – čia jau nieko nepadarysi“, – sakė S.Čiuplys.



Laukiant laikas prailgsta

Abu ugniagesių vadovai kalbėjo, kad visiškai supranta žmogų, kuris žiūri į degantį turtą ir, nieko negalėdamas padaryti, laukia atvažiuojant gelbėtojų. Tada kiekviena minutė virsta amžinybe.

Tačiau yra dar viena didelė problema, kurią kiekviena proga primena ugniagesiai. Žmonės neprisimena priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos telefonų. Dažniausiai jie prisimena ir net mobiliuoju telefonu renka numerį 01, kuriuo gali prisiskambinti tik TEO tinkle. Todėl dar nemažai laiko praeina, kol susisiekiama su priešgaisrinės tarybos dispečeriais. Ugniagesiai primygtinai prašo į mobiliuosius telefonus įsivesti priešgaisrinės tarnybos numerius – tuomet pagalbą iškviesime ir jos sulauksime greičiau.

Baigiant pokalbį VPGT viršininko pavaduotojas A.Stroginis išsakė dar vieną mintį.

– Kodėl kilus gaisrui kaltinami ugniagesiai, o ne tie, kas gaisrą sukėlė? Kodėl niekas nesigilina, kur buvo nelaimės priežastis: kodėl kažkas numetė nuorūką ar degtuką, kodėl kažkieno elektra buvo netvarkinga ar prietaisai be priežiūros palikti? Juk būtent dėl to nukenčia žmonės ir dar sukelia pavojų kitiems, – sakė A.Stroginis.





Publikuota: 2008-07-01 10:16:51

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai