|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-07-01 10:07
|
|
|
Kybartų vaikų globos namams teks rasti 62 tūkst. litų, kuriuos teismas įpareigojo sumokėti nukentėjusiesiems.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Kauno apygardos teismas be skrupulų už grotų pasiuntė moteris apiplėšinėjusį penkiolikmetį. Jam skirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė. Ne mažesnis rūpestis slegia ir Kybartų vaikų globos namų pedagogų pečius. Jų įstaigai už auklėtinio padarytas „nuodėmes“ teks pakloti 62 tūkstančius litų.
Tėvams nerūpėjo
Nepilnamečių pataisos namuose iki pilnametystės kalėsiantis Marius turės pakankamai laiko apgalvoti dar trumpą, bet pakankamai duobėtą savo gyvenimo kelią. Asocialioje šeimoje augusiam vaikinui gyvenimas gan seniai lėmė krimsti valdišką duoną. Drauge su trimis broliais jis pateko į globos įstaigą po to, kai abiem tėvams buvo apribotos teisės. Būrį savo atžalų valdiškai įstaigai patikėję girtaujantys tėvai niekada jais nesidomėjo ir nelankė, tad vaikai jautėsi atstumti, nemylimi ir patys nemylintys juos supančio pasaulio.
Pagailėję tėvų atstumtų mažylių, geri žmonės ne kartą bandė jiems suteikti jaukius namus ir šeimynišką aplinką. Tačiau ne vieniems globėjams teko nuleisti rankas susidūrus su vaikų abejingumu gėriui, pareigai, atsakomybei. Nuo mažumės Marius ir jo broliai neklausė savo globėjų, bėgo iš namų, vagiliavo. Problemos paaštrėjo dar labiau, kai vaikai sulaukė paauglystės. Supratę, kad gatvės gyvenimas paaugliams kur kas mielesnis už namų šilumą, globėjai juos grąžino atgal į Kybartų globos namus. Bet vaikams eilinį kartą prarasti namus jau nebebuvo skaudu – jie pajuto daugiau laisvės ir ja mėgavosi.
Tikėjo gera valia
Vyresnėlis Marius Kybartų vaikų globos namų pedagogams kėlė itin daug rūpesčių. Vaikinas valkiojosi, vagiliavo, papuolė į teisėsaugininkų akiratį. Dar daugiau laisvės vaikinas pajuto tuomet, kai vos penkias klases baigęs išvyko mokytis į Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrių. Pas jį į svečius atvykdavo ir jaunesnieji broliai.
Viena po kitos pasipylė vagystės, už kurias Mariui teko atsakyti. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme paauglys buvo nuteistas du kartus. Tačiau tikėję, kad nepilnametis vis dėlto pasimokys iš savo klaidų, teisėjai skyrė gan švelnias bausmes – apribojo vaikino laisvę, bet jos neatėmė.
Tik tikėjimas vaikino gera valia vaisių nedavė. Mat praėjus vos porai savaičių po teismo nuosprendžio tada dar keturiolikmetis Marius padarė daug sunkesnį nusikaltimą – apiplėšė moterį ir į nusikaltimą įvėlė jaunesnįjį savo brolį dvylikametį Martyną.
Grasino peiliu
Vaikinas nesvarstė, kokiais būdais prasimanyti pinigų, – tiko visi, net įstatymo „vertinami“ laisvės atėmimu. Tad vyresnio amžiaus moterų plėšimas buvo labai priimtinas būdas „užsidirbti“. Nuo lapkričio 28-osios iki gruodžio 5-osios Marius Vilkaviškyje apiplėšė septynias moteris. Visi nusikaltimai buvo detaliai suplanuoti.
Vaikinas kartu su jaunesniu broliu nusikaltimams pasirinkdavo nuošalesnes, tamsesnes vietas, iš anksto apgalvodavo plėšimo „strategiją“. Ilgainiui „darbas“ taip patiko, kad paaugliai visai nebekreipė dėmesio, ar vieta pakankamai nuošali, koks dienos metas. Moteris jie pradėjo puldinėti pietų metu, netgi ryte. Pakakdavo nusižiūrėti vienišą vyresnio amžiaus moterį, kuri, jų manymu, nebus pajėgi apsiginti.
Tačiau paaugliai ne visuomet teisingai įvertindavo savo aukų gebėjimus. Keletą kartų jiems teko susidurti su neketinančiomis savo rankinių geruoju atiduoti moterimis. Tada Marius be skrupulų panaudodavo jėgą ir netgi smurtą. Teismas nustatė, kad Marius, nusižiūrėjęs auką, prisėlindavo prie jos ir stengdavosi ištraukti rankinę. Kai kurios moterys aktyviai pasipriešindavo. Tuomet paauglys su jomis grumdavosi: yra parvertęs ne vieną ant žemės, netgi mušęs per veidą, galvą, pečius, taip pat apspardęs. Vienai moteriai grasinęs atlenktu lenktiniu peiliuku. Ne vienai jaunojo plėšiko aukai po to prireikė medikų pagalbos, teko po kelias savaites praleisti medicinos įstaigose, kęsti operacijas. Vienai moteriai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Pareigūnus nustebino
Teisme paauglys su detalėmis pasakojo, kaip pagrobtas rankines iškraustydavo ir numesdavo, išėmęs tik pinigus. Paprastai pinigai labai greitai „išslysdavo“, tad tekdavo rengtis į naujus žygius. Juolab kad vaikinas iškart pajuto, kaip greitai galima užsidirbti plėšikaujant tamsiame skersgatvyje.
Nors paauglių plėšikavimas truko gan neilgai, istorijos apaugo gandais, o į darbą tamsiais rytais ar vakarais einančios moterys Vilkaviškio gatvėse jautėsi nesaugios. Policija sutelkė visas pajėgas, kad gatvių plėšikai būtų sulaikyti.
Visiems buvo gan netikėta, kai gruodžio 5 d. į pareigūnų rankas pateko Vilkaviškį šiurpinę „gatvių plėšikai“ – mažo ūgio, gan smulkaus kūno sudėjimo paaugliai. Jaunesnysis, Martynas, anot pareigūnų, tikrai nepriminė plėšiko. Jis labiau panėšėjo į nusikaltusį pradinuką. Beje, jam dėl per jauno amžiaus byla nebuvo keliama.
Kokias išvadas padarys plėšimo pradžiamokslį išėjęs Martynas, paaiškės netolimoje ateityje. Pedagogams atrodo, jog vaikas jaučiasi kiek nejaukiai dėl savo poelgių. Ypač po to, kai nusikaltimus atskleidus policijai daugiau neteko matytis su broliu – Marius iškart buvo suimtas ir iki teismo dienas leido už grotų.
Tikisi „švelnesnio“
sprendimo
Kybartų vaikų globos namai tikisi, jog aukštesnės instancijos teismai nuspręs kitaip ir palengvins jiems kritusią finansinę naštą – nukentėjusiesiems ir Valstybinei ligonių kasai sumokėti beveik 62 tūkstančius litų.
Teismo nuosprendyje pažymima, kad civiliniai ieškiniai, nuteistam nepilnamečiui neišgalint, išieškotini iš jo oficialių globėjų, tai yra iš vaikų globos įstaigos. Nors ne paslaptis, kad daugelio vaikų globos įstaigų auklėtiniai įsivelia į lengvesnius ar sunkesnius nusikaltimus, Marijampolės apskrityje kol kas nė vienai tokiai įstaigai neteko pakloti šitokių pinigų teismo ieškiniams padengti. Kybartų globos namų vadovai kol kas nežino, iš kokių lėšų galėtų įvykdyti teismo įpareigojimus, ir tikisi, kad galbūt atsiras kitoks problemos sprendimas.
Kauno apygardos teismas be skrupulų už grotų pasiuntė moteris apiplėšinėjusį penkiolikmetį. Jam skirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė. Ne mažesnis rūpestis slegia ir Kybartų vaikų globos namų pedagogų pečius. Jų įstaigai už auklėtinio padarytas „nuodėmes“ teks pakloti 62 tūkstančius litų. |
Nepilnamečių pataisos namuose iki pilnametystės kalėsiantis Marius turės pakankamai laiko apgalvoti dar trumpą, bet pakankamai duobėtą savo gyvenimo kelią. Asocialioje šeimoje augusiam vaikinui gyvenimas gan seniai lėmė krimsti valdišką duoną. Drauge su trimis broliais jis pateko į globos įstaigą po to, kai abiem tėvams buvo apribotos teisės. Būrį savo atžalų valdiškai įstaigai patikėję girtaujantys tėvai niekada jais nesidomėjo ir nelankė, tad vaikai jautėsi atstumti, nemylimi ir patys nemylintys juos supančio pasaulio.
Pagailėję tėvų atstumtų mažylių, geri žmonės ne kartą bandė jiems suteikti jaukius namus ir šeimynišką aplinką. Tačiau ne vieniems globėjams teko nuleisti rankas susidūrus su vaikų abejingumu gėriui, pareigai, atsakomybei. Nuo mažumės Marius ir jo broliai neklausė savo globėjų, bėgo iš namų, vagiliavo. Problemos paaštrėjo dar labiau, kai vaikai sulaukė paauglystės. Supratę, kad gatvės gyvenimas paaugliams kur kas mielesnis už namų šilumą, globėjai juos grąžino atgal į Kybartų globos namus. Bet vaikams eilinį kartą prarasti namus jau nebebuvo skaudu – jie pajuto daugiau laisvės ir ja mėgavosi.
Vyresnėlis Marius Kybartų vaikų globos namų pedagogams kėlė itin daug rūpesčių. Vaikinas valkiojosi, vagiliavo, papuolė į teisėsaugininkų akiratį. Dar daugiau laisvės vaikinas pajuto tuomet, kai vos penkias klases baigęs išvyko mokytis į Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrių. Pas jį į svečius atvykdavo ir jaunesnieji broliai.
Viena po kitos pasipylė vagystės, už kurias Mariui teko atsakyti. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme paauglys buvo nuteistas du kartus. Tačiau tikėję, kad nepilnametis vis dėlto pasimokys iš savo klaidų, teisėjai skyrė gan švelnias bausmes – apribojo vaikino laisvę, bet jos neatėmė.
Tik tikėjimas vaikino gera valia vaisių nedavė. Mat praėjus vos porai savaičių po teismo nuosprendžio tada dar keturiolikmetis Marius padarė daug sunkesnį nusikaltimą – apiplėšė moterį ir į nusikaltimą įvėlė jaunesnįjį savo brolį dvylikametį Martyną.
Vaikinas nesvarstė, kokiais būdais prasimanyti pinigų, – tiko visi, net įstatymo „vertinami“ laisvės atėmimu. Tad vyresnio amžiaus moterų plėšimas buvo labai priimtinas būdas „užsidirbti“. Nuo lapkričio 28-osios iki gruodžio 5-osios Marius Vilkaviškyje apiplėšė septynias moteris. Visi nusikaltimai buvo detaliai suplanuoti.
Vaikinas kartu su jaunesniu broliu nusikaltimams pasirinkdavo nuošalesnes, tamsesnes vietas, iš anksto apgalvodavo plėšimo „strategiją“. Ilgainiui „darbas“ taip patiko, kad paaugliai visai nebekreipė dėmesio, ar vieta pakankamai nuošali, koks dienos metas. Moteris jie pradėjo puldinėti pietų metu, netgi ryte. Pakakdavo nusižiūrėti vienišą vyresnio amžiaus moterį, kuri, jų manymu, nebus pajėgi apsiginti.
Tačiau paaugliai ne visuomet teisingai įvertindavo savo aukų gebėjimus. Keletą kartų jiems teko susidurti su neketinančiomis savo rankinių geruoju atiduoti moterimis. Tada Marius be skrupulų panaudodavo jėgą ir netgi smurtą. Teismas nustatė, kad Marius, nusižiūrėjęs auką, prisėlindavo prie jos ir stengdavosi ištraukti rankinę. Kai kurios moterys aktyviai pasipriešindavo. Tuomet paauglys su jomis grumdavosi: yra parvertęs ne vieną ant žemės, netgi mušęs per veidą, galvą, pečius, taip pat apspardęs. Vienai moteriai grasinęs atlenktu lenktiniu peiliuku. Ne vienai jaunojo plėšiko aukai po to prireikė medikų pagalbos, teko po kelias savaites praleisti medicinos įstaigose, kęsti operacijas. Vienai moteriai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Teisme paauglys su detalėmis pasakojo, kaip pagrobtas rankines iškraustydavo ir numesdavo, išėmęs tik pinigus. Paprastai pinigai labai greitai „išslysdavo“, tad tekdavo rengtis į naujus žygius. Juolab kad vaikinas iškart pajuto, kaip greitai galima užsidirbti plėšikaujant tamsiame skersgatvyje.
Nors paauglių plėšikavimas truko gan neilgai, istorijos apaugo gandais, o į darbą tamsiais rytais ar vakarais einančios moterys Vilkaviškio gatvėse jautėsi nesaugios. Policija sutelkė visas pajėgas, kad gatvių plėšikai būtų sulaikyti.
Visiems buvo gan netikėta, kai gruodžio 5 d. į pareigūnų rankas pateko Vilkaviškį šiurpinę „gatvių plėšikai“ – mažo ūgio, gan smulkaus kūno sudėjimo paaugliai. Jaunesnysis, Martynas, anot pareigūnų, tikrai nepriminė plėšiko. Jis labiau panėšėjo į nusikaltusį pradinuką. Beje, jam dėl per jauno amžiaus byla nebuvo keliama.
Kokias išvadas padarys plėšimo pradžiamokslį išėjęs Martynas, paaiškės netolimoje ateityje. Pedagogams atrodo, jog vaikas jaučiasi kiek nejaukiai dėl savo poelgių. Ypač po to, kai nusikaltimus atskleidus policijai daugiau neteko matytis su broliu – Marius iškart buvo suimtas ir iki teismo dienas leido už grotų.
Kybartų vaikų globos namai tikisi, jog aukštesnės instancijos teismai nuspręs kitaip ir palengvins jiems kritusią finansinę naštą – nukentėjusiesiems ir Valstybinei ligonių kasai sumokėti beveik 62 tūkstančius litų.
Teismo nuosprendyje pažymima, kad civiliniai ieškiniai, nuteistam nepilnamečiui neišgalint, išieškotini iš jo oficialių globėjų, tai yra iš vaikų globos įstaigos. Nors ne paslaptis, kad daugelio vaikų globos įstaigų auklėtiniai įsivelia į lengvesnius ar sunkesnius nusikaltimus, Marijampolės apskrityje kol kas nė vienai tokiai įstaigai neteko pakloti šitokių pinigų teismo ieškiniams padengti. Kybartų globos namų vadovai kol kas nežino, iš kokių lėšų galėtų įvykdyti teismo įpareigojimus, ir tikisi, kad galbūt atsiras kitoks problemos sprendimas.
Publikuota: 2008-07-01 10:07:03
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|