„Santaka“ / Pirmąją atostogų dieną meras švęs jubiliejų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-01 09:34

Dalinkitės:  


Rajono meras A.Bagušinskas džiaugiasi likimo suteikta galimybe pažinti daug įdomių žmonių.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Pirmąją atostogų dieną meras švęs jubiliejų

Dangyra APANAVIČIENĖ

Rytoj, liepos 2 dieną, rajono Savivaldybės meras Algirdas BAGUŠINSKAS švenčia penkiasdešimties metų jubiliejų. Nors prieš šį interviu ir buvome susitarę kalbėtis apie viską, išskyrus darbą, tačiau to išvengti nepavyko...

– Sakykite, mere, kokie Jums buvo tie penkiasdešimt metų?

– Likimas susiklostė man labai palankiai. Užaugau tvirtoje šeimoje, tėvai buvo inteligentiški žmonės, iš jų aš gavau labai daug. Tuo laiku buvo populiaru važinėti po Lietuvą ir po Tarybų Sąjungą, tėvai dažniausiai ir mane pasiimdavo kartu, todėl dar vaikystėje pamačiau pakankamai daug. Vėliau teko pažinti įvairių sričių darbo – pedagoginio, vadybinio.

Niekada nemaniau, kad kada nors man gali tekti vadovauti Savivaldybei, rajono Tarybai. Mero darbas sunkus, bet įdomus. Tenka priimti nepaprastai didelį informacijos srautą, susitikti su pačiais įvairiausiais žmonėmis, tarp jų – ir su labai iškiliomis asmenybėmis, kurios gana stipriai formuoja ir patį.

Turėjau ir turiu privilegiją dalyvauti įvairiose išvykose į užsienį, simpoziumuose, būdamas įvairių komisijų narys atstovauju Lietuvai ir savivaldybėms. Esu susitikęs su įvairių valstybių vadovais, premjerais, su kai kuriais iš jų tekę ir pabendrauti. Kaip meras esu pažįstamas su daugelio užsienio šalių ambasadoriais. Tokias galimybes, suprantama, turi ne kiekvienas, jas suteikia Savivaldybės vadovo pareigos.

– Galima suprasti, kad šis gyvenimo periodas Jums įdomiausias. O kuris tarpsnis širdžiai mieliausias?

– Žinoma, kad studijų laikai. Jaunystė, draugai, iliuzijos, fantazijos, didžiuliai planai... Tai – laikotarpis, kai gyvenimas atrodo labai gražus, o visos spalvos – šviesios. Tik kai pradedi savarankiškai gyventi, jausti atsakomybę už save ir kitus, tas požiūris keičiasi.

– Ar nesigailite, kad įsivėlėte į politiką?

– Niekada nesiveržiau į aukštas pareigas. Tačiau visada buvau įvykių sūkuryje. Tėvai pedagogai, tėtis buvo mokyklos direktorius, tai kai tik koks renginys – visur mane siųsdavo: eilėraštį sakyk, šok, sporto varžybose dalyvauk... Matyt, tai po truputį ir įtraukė į visuomeninę veiklą. Kai pradėjau dirbti Sūdavos vidurinėje mokykloje, aktyviai dalyvavau komjaunimo veikoje, po to pakvietė dirbti į Švietimo skyrių, o vėliau pasiūlė ir mokyklos direktoriaus pareigas. Turėjau galimybę rinktis, kur vykti – į Pajevonį ar į Gižus. Pasirinkau Gižus ir šiandien dėl to visai nesigailiu. Labai patogi vieta gyventi, šalia – Marijampolė, netoli ir Vilkaviškis. Gyvenvietė graži. Gižų vidurinėje mokykloje buvo labai smagu dirbti, kolektyve tuo metu buvo daug jaunų specialistų.

O į politiką įtraukė dabartinis Seimo narys Algirdas Butkevičius. Tada jis dirbo rajono Savivaldybėje, aš jį mažai pažinojau, tik žinojau, kad toks žmogus yra. 1995 metais A.Butkevičius ruošėsi rinkimams, atvažiavo į Gižus ir paprašė išplatinti lankstinukus, po to pakvietė į Socialdemokratų partiją, o 1997 metais gavau pasiūlymą ir jai vadovauti. 2000-aisiais socialdemokratams laimėjus rinkimus (tada rajono Taryboje gavome devynias vietas) netikėtai man buvo pasiūlyta tapti meru. Prisimenu, visiems tai buvo didelė naujiena, o labiausiai – man. Namuose prasidėjo svarstymai – eiti ar neiti. Tėtis dar buvo gyvas, jis bene labiausiai mane palaikė: sakė, eik ir pabandyk.

Iškart tas darbas buvo sunkus, bet dabar jau pakankamai gerai žinomas ir tapo įprastas. 2003 metais pajutęs, kad trūksta žinių, nusprendžiau pasimokyti – įsigijau viešojo administravimo magistro laipsnį. Buvo labai įdomu mokytis, nes dėstė aukštos kvalifikacijos Kauno technologijos universiteto specialistai. Jie pateikdavo naujausias teorines žinias ir mielai padiskutuodavo su mumis, praktikais, kurių buvo ir iš kitų savivaldybių, tarp jų – ir mūsų Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis.

Dirbdamas meru išmokau pažinti žmones: ateina į kabinetą žmogus ir beveik iškart atspėju, ko jis norės ir ką pasakys. Pasidariau psichologas – net nežinau, gerai tai ar blogai.

– Kokį didžiausią sunkumą esate įveikęs per keletą pastarųjų metų, o gal kokiu pasiekimu didžiuojatės?

– Na, nesu sportininkas ir nesiekiu kokių nors konkrečių rezultatų. Tačiau labiausiai džiaugiuosi, kad bendromis pastangomis per pastaruosius metus pavyko suburti gerą patyrusių specialistų kolektyvą. Visada laikausi nuostatos, kad kiekvienas darbuotojas turi dirbti savo darbą, tik nereikia jiems trukdyti. O pasižiūrėti ir žinoti situaciją būtina.

Džiaugiuosi, kad Savivaldybė yra stabili. Kiek girdžiu iš aplinkinių, Vilkaviškio rajono savivaldybė yra vertinama būtent kaip viena stabiliausių ir brandžiausių. Smagu, kad su Tarybos opozicija suradome bendrą kalbą. Žmonės nori stabilumo – revoliucijos nieko gero neduoda.

Pokyčiai akivaizdūs visose srityse. Nors kartais tenka priimti nepopuliarius sprendimus ir jie sutinkami gana skausmingai, bet po kurio laiko kryptinga Savivaldybės veikla pasiteisina.

– O ko nepavyko padaryti, dėl ko sau vis neduodate ramybės?

– Ypač svarbios, iš pusiausvyros išmušančios problemos šiuo metu lyg ir nėra, o įvairių smulkių rūpesčių pasitaiko kasdien.

Vienintelis priekaištas, kuris mane nuolat lydi, kad per mažai dėmesio skiriu šeimai. Mero darbo laikas neribotas, išeiginių nėra, ir labiausiai dėl to kenčia šeima. Jaučiu kaltę, kad per mažai bendrauju su pačiais artimiausiais žmonėmis – per mažai būname kartu, per mažai užsiimu su vaikais. Kalbamės apie tai namuose, tačiau atsakymas į bet kokius priekaištus vienas: toks darbas.

– Nors esate labai užimtas žmogus, tačiau juk vis tiek kažkiek laiko surandate laisvalaikiui.

– Ne tiek, kiek norėtųsi, bet, suprantama, randu laiko ir poilsiui, ir šeimai. Vasarą pakeliaujame ir kartu visa šeima, ir atskirai. Kita vertus, per atostogas man patinka būti namuose ir dirbti ūkio darbus.

Visada pasistengiu surasti laiko medžioklei. Išėjęs į mišką, pamirštu rūpesčius, viską apmąstau, atsigaunu. Matytumėte, kaip gražiai šoka gervės – lyg filme. Belaukdamas žvėries, tai lapę peliaujančią pamatai, tai, žiūrėk, koks zuikis ar stirna su stirniukais prabėga. Man patinka būti gamtoje.

– Gal tapote labai turtingas per darbo Savivaldybėje metus?

– Nesukaupiau jokių turtų, neįsigijau nė vienos kokios nors pelningai dirbančios firmos akcijos, neturiu ir vilų paežerėse. Prieš keturiolika metų, dar dirbdamas mokykloje, Gižuose nusipirkau seną namą, kurį lig šiolei remontuoju. Šiemet pagaliau vaikams po kambarį įruošiau. Kaip visi žino, netoliese esu nusipirkęs apleistą vienkiemį, kuris penkeri metai taip ir stovi. Žolę nupjaunu, ir viskas – gal vaikai kada sumanys ką daryti. Ir dar turiu paskolų banke.

– Kai 2000-aisiais metais buvote išrinktas meru, viešnagės Jūsų namuose metu sakėte, kad namą remontuojate savo rankomis, stogą kaip tik buvote užsidengęs pats, o šeimyną savaitgaliais mėgote palepinti savo keptais bulviniais blynais. Ar kas nors per tą laiką pasikeitė?

– Namui remontuoti dabar jau samdau meistrus, nes pačiam trūksta laiko. Stogą tada tikrai pats užsidengiau – visas kaimas stebėjosi ir laukė, kas iš to išeis. Nors visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, tačiau stogą uždengiau gerai.

Kaip anksčiau, taip ir dabar šeimynai ruošiu pusryčius, o kartais – ir vakarienę. Būna, kad kartais tik pašildau žmonos pagamintą valgį. O išeiginėmis dienomis, žinoma, kepu bulvinius blynus. Nors dabar jau ir nelabai jiems tie blynai patinka, tačiau nėra kur dėtis – turi valgyti.

– Papasakokite apie šeimą.

– Pametinukai sūnūs jau užaugo: Algirdas šiemet baigė vidurinę mokyklą ir ruošiasi studijuoti, Antanas – dvyliktos klasės mokinys. Žmona Rūta dirba Marijampolėje, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje. Ji – gryna miestietė, Kauno Laisvės alėjoje gimusi, užaugusi, tačiau šiandien, kaip ir aš, į didmiestį nenori. Smagu mums Gižuose, gerai sutariame su kaimynais, pabendraujame.

Mama gyvena Griškabūdyje, Šakių rajone, stengiuosi ją aplankyti kas savaitę. Tėtis mirė prieš metus – liepos 6-ąją, kaip tik per Valstybės dieną. Apskritai liepos pradžia mūsų šeimai – įvairių sukaktuvių metas: 2 d. – mano gimtadienis, 7 d. – žmonos, o liepos 8-oji – mūsų vestuvių diena.

– Kaip ir kada švęsite savo 50-ies metų jubiliejų?

– Kaip tik rytoj prasideda mano atostogos. Nors kitiems ir darbo diena, tačiau vakare kartu pavakarieniauti pakviečiau draugus, bendradarbius, šiek tiek giminių.

– Gal per miesto šventę šeštadienį ta proga miestiečiams bulvinių blynų, pavyzdžiui, Jono Basanavičiaus aikštėje prikepsite?..

– Idėja visai nebloga. Galėčiau. Tačiau tikrai susilaukčiau priekaištų dėl viešųjų ir privačių interesų painiojimo.

– Tapote toks atsargus...

– Esu šiek tiek mokytas ir paauklėtas, todėl dabar nešiojuosi savyje „saugiklį“.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas