„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-06-27 17:33

Dalinkitės:  


Nors vėžiai kartais įžnybdavo ir labai skaudžiai, B.Polita vėžiauti mėgo.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.

Buvo buvo, kaip nebuvo...

Jubiliatui – krebždanti vilkaviškiečių dovana



Bronislavas POLITA, Vištyčio seniūnas:

– Tas vaizdas – vėžių knibždantis baseinas – man lig šiol stovi akyse, kartais regiu jį ir sapne. Nors jau praėjo dvidešimt ketveri metai. Tuomet buvau dar jaunas Gražiškių apylinkės pirmininkas. Pradėjęs čia dirbti sužinojau, kad aplinkiniuose ežeruose yra vėžių. Labanore brolio išmokytas gaudyti juos rankomis, ne vieną ištraukiau ir Beržinio bei Vygrio ežeruose. Vėžiais retkarčiais pavaišindavome į apylinkę atvykusius svečius.

Kartą su atstovais iš rajono juos belukštenant kalba pasisuko apie artėjantį to meto pirmojo respublikos asmens jubiliejinį gimtadienį, svarstėme, kokią originalią dovaną mūsų rajonas galėtų įteikti. Nelabai tiko įprastos žemdirbiškos gėrybės ar Vištyčio ežero unguriai. Kažkas pasiūlė prigaudyti vėžių ir juos skaniai paruošti. Vėliau buvo nutarta, kad dovana turi būti gyva. Gerai, sakau, pagausiu kokius penkiasdešimt. Pasirodė, jog norint, kad dovana solidžiai atrodytų, reikia jų bent poros šimtų. Ir ne bet kokių, o delno dydžio vėžių.

Per vieną naktį tiek daug tokių nepagausi. O ir pagavęs namie vonioje neišlaikysi. Ant Vygrio ežero kranto tuomet stovėjo „Gražiškiečio“ kolūkio pirtis su nemažu baseinu. Nusprendėme ten prileisti vandens ir įkurdinti vėžius. Raktą nuo pirties patikėjo man, paskyrė patikimą padėjėją. Mudu pasidarėme didelį prožektorių: iš sunkvežimio išėmėme žibintą, pripūtėme padangos kamerą, ant jos padėjome lentų ir įtaisėme akumuliatorių. Švietė galingai. Vakarais nuo kokios 11 val. leisdavomės vėžiauti. Talkininkas laikė prožektorių, o aš graibydavau po akmenimis, ieškodamas stambesnių vėžių. Per vieną vakarą pagaudavome gal kokį pusšimtį ir neskaičiuodami naktį suversdavome į baseiną.

Kai atėjo laikas dovaną supakuoti, atėję į pirtį apstulbome. Baltomis plytelėmis grįstas baseino dugnas knibždėte knibždėjo vėžių. Jie šliaužiojo, kabinosi į sienas, lipo vienas ant kito. Talkininkas išvydęs tokį vaizdą tik išbalo ir pabėgo. Teko vienam lipti į baseiną, krauti juos į kibirus ir dėti į specialiai tam paruoštą nemažą medinę dėžę. Jausti, kaip ta knibždanti armija ropoja apie kojas, kabinasi žnyplėmis lyg kokia gyva grandinė – ne itin didelis malonumas.

Medinę dėžę išklojome drėgnomis samanomis ir guldėme vėžius: eilė samanų, eilė vėžių... Taip paruošta dovana išvažiavo į Palangą, kur garbus respublikos asmuo šventė gimtadienį ir priiminėjo sveikinimus. Nors sveikintojų buvo nutįsusi visa vora, neįprasta dovana iš Vilkaviškio buvo praleista be eilės (gal kas šnibžtelėjo apie jos turinį). Kiek teko girdėti, jubiliatas nedelsiant davė komandą vėžius išvirti. Įsivaizduoju, kaip turėjo sutrikti vadinamosios „Brežnevo vilos“, kur vyko šventė, virėjos, pamačiusios tokią galybę knibždančių gyvių.

Vėliau, kai tekdavo sėdėti salėse, kur rajonui už įvairius pasiekimus būdavo teikiamos vėliavos, pats sau šyptelėdavau: ar jose nėra jaučiamas tos neįprastos dovanos – mūsų vėžių – skonis?






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas