„Santaka“ / Mažoji kalbos palėpė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-06-27 17:25

Dalinkitės:  


Mažoji kalbos palėpė

Elena SABALIAUSKIENĖ

Valstybinė lietuvių kalbos komisija sudarė darbo grupę rašybos taisyklėms peržiūrėti. Pirmasis svarstytas klausimas – nosinių raidžių rašyba žodžių šaknyse. Rašybos grupė pateikė išvadas dėl įsidėmėtinos esamojo laiko veiksmažodžių rašybos.

Nosinių balsių rašyba esamojo laiko veiksmažodžių šaknyse tarp svarstytinų klausimų atsirado visuomenės (ypač mokytojų) pageidavimu. Teigiama, kad sunku įsiminti rašybą tokių žodžių, kurių viena gramatinė forma (esamasis laikas) turi nosinį balsį šaknyje, o kita (pvz., būtasis kartinis laikas) – ne, nors abu tariami vienodai, pvz., šąla ir šalo. Kas kita, kai nosinių balsių rašybą galima paaiškinti gyvojoje kalboje vykstančia jų kaita su mišriaisiais dvigarsiais ar ilgaisiais balsiais, pvz., grįžti, grąža, gręžtis; lįsti, lindo.

Atsižvelgusi į tai, kad nosinių raidžių veiksmažodžių esamojo laiko šaknyse rašybos pakeitimas sukeltų gramatinius struktūrinius ir kirčiavimo sistemos pokyčius, įvertinusi, kad bendrinėje kalboje tie veiksmažodžiai nyksta, Rašybos grupė nutarė nesiūlyti keisti įsidėmėtinos ą, ę rašybos veiksmažodžių šaknyse, o „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ rengėjams patarta jų teikti mažiau – tik dažniau vartojamus.

Priminsime, kad „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ bei „Lietuvių kalbos rašyboje ir skyryboje“ pateikti 24 veiksmažodžiai, esamajame laike rašomi su nosinėmis ą, ę. Taigi kol kas juos teks įsiminti ir stengtis rašyti taisyklingai. Kai kurių šių veiksmažodžių rašybą daugelis yra pakankamai gerai įsidėmėję:

balti, bąla, balo

gesti, gęsta, geso

mažti, mąžta, mažo

šalti, šąla, šalo

šašti, šąšta, šašo

težti, tęžta, težo

trešti, tręšta, trešo

Tačiau yra kita dalis įsidėmėtinos rašybos veiksmažodžių, kurie vartojami labai retai, jų reikšmės dažnas žmogus net nežino. Tad priminsime jų reikšmes ir įsidėmėtiną rašybą:

glerti, glęra, glero – žr. klerti

gležti, glęžta, gležo – 1. vysti, glebti: Lapai nuo šilumos glęžta. 2. tižti, silpti: Jis iš nuovargio glęžta.

gverti, gvęra, gvero – klerti: Durys jau gvęra.

kerti, kęra, kero – atšokti, luptis: Žievė pradeda kerti.

kežti, kęžta, kežo – 1. susti, skursti: Kęžta berželiai raiste. 2. glebti, silpti: Senukas baigia kežti.

klerti, klęra, klero – klibti, gverti

knežti, knęžta, knežo – skilti į dalis, dužti, kiužti: Gerai laikyk – kiaušiniai knęžta.

krešti, kręšta, krešo – krešėti, tirštėti: Kraujas greitai kręšta. Reikia skirti nuo veiksmažodžio krešėti, kreši, krešėjo – es. l. ilgasis balsis rašomas be nosinės, o dažnai pavartojamos formos kręša apskritai nėra.

nukarti, nukąra, nukaro – nusvirti, nukabti

salti, sąla, salo – 1. darytis saldžiam, saldesniam: Salyklas sąla. 2. labai norėti, geisti: Vaikas net sąla, skanėstus pamatęs.

sarti, sąra, saro (tarm. – darytis rudam, nešvariam, skresti): Nuo bulvių skutimo ima rankos sarti.

skarti, skąra, skaro – plyšti, spurti, brigzti: Rankovės skąra.

sučežti, sučęžta, sučežo – pradėti čežėti.

sušlamti, sušląma, sušlamo; sušnarti, sušnąra, sušnaro – pradėti šlamėti, šnarėti. Beje, nepriešdėlinės šių veiksmažodžių es. l. formos rašomos be nosinės – šlama, šnara.

žabalti, žabąla – netekti regėjimo, akti: Akys baigia žabalti.

žalti, žąla – darytis žaliam: Pievos žąla.

Be to, bendru Rašybos grupės sutarimu pritarta šaknies tįs– varianto su ilgąja y (tys-) naikinimui. Iki šiol kildavo klausimų, kada vartoti tįsoti, tįso, tįsojo, o kada tysoti, tyso, tysojo. Pirmasis variantas labiau sietas su tąsa (plg.: būti nusitęsusiam, būti nutįsusiam), antrasis – su tiesti, tiesia, tiesė. Variantą su y, atskirdamas reikšmę „gulėti, būti išsitiesusiam“, teikė „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“. Nuo šiol siūloma tiek veiksmažodį, tiek bendrašaknius žodžius rašyti su nosine, kaip teikiama didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (2-oji reikšmė nusakyta „būti paguldytam, ištiestam, riogsoti“). Tad nuo šiol rašysime: Netįsok kaip pantis lovoje, kelkis!






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas