|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2004-12-23 08:56
Mažuosius dvynius saviškiai atskiria nesunkiai, o kitiems, panūdusiems susipažinti, tenka paaiškinti: kairėje – Simonas, dešinėje – Adomas.Nuotrauka iš Katilių šeimos albumo Birutė PAVLOVIENĖ
Vilkaviškyje įsikūrusios Katilių dukros Rasos Pečiulienės šeimoje iš pradžių augo tik pirmagimė Erika, kuriai dabar keturiolika metų. 1997-aisiais, per šv.Valentiną, iškart sukrykštavo porutė – Rugilė ir Edvinas, jau traukiantys į pirmąją klasę. Šiemet, spalio 10-ąją, kai daugelio galvas kaitino rinkimų aistros, Janina ir Evaristas laukė vienintelės jiems svarbios žinios iš Kauno, kur gyvena ir dirba sūnus Linas. Dar per vestuves jiedu su žmona Akvile buvo prisižadėję nenusileisti Rasai ir taip pat turėti dvynukus, kuriems duos Adomo ir Ievos vardus. Vestuvių šurmulio metu būna daug linksmų pajuokavimų, bet pažadai apie dar vienus dvynius anūkus buvo ištesėti. Tik sūnui gimė ne berniukas ir mergaitė, o du vyrukai. Vienas, kaip jau buvo nuspręsta iš anksto – Adomas, antrasis – Simonas. Tėtuku ir močiute artimųjų rate vadinami Katiliai juokavo, kad sūnus jiems paprasčiausiai neleido, kad nutrūktų patirties „stažas“, kurį įgijo džiaugdamiesi ir rūpindamiesi pirmąją anūkų dvynukų pora. „Janina dabar ponia, nes turi darbą Kaune“, – kalbėjo žodžio kišenėje niekada neieškantis Evaristas. „Važinėju padėti sūnaus šeimai, saugau vaikučius, nes marti, baigusi biologijos mokslus, dar studijuoja anglų kalbą“, – sakė Janina. Ji pasakojo, kad mažuosius dvynius atskiria nesunkiai, nes, kaip ir didieji, jie nėra identiški. Be to, skiriasi ir charakteriai. Adomas – linksmesnis ir kartu verksmingesnis. Jaučiasi, kad taip nori išsireikalauti dėmesio. Simonas – ramesnis, pasak Janinos – rimtesnis. Jis net verkia kitaip – skiemenimis: „Au, bau...“ Šiandien dar sunku teigti, kuris bus lyderis: Adomas ar Simona. Tarp Rugilės ir Edvino ši problema jau išspręsta. Vadovaujančias pozicijas nuo mažų dienų paėmė Rugilė, ir jos žodis broliui lemiamas. Bet sesutė – rūpestinga. Neleidžia, kad kas brolį skriaustų. Taip darydavo dar darželyje. Jai rūpėdavo, kad Edvinui valgyti būtų įdėta tiek, kiek visiems. Tik pati skubėdavo iš jo lėkštės persimesti mėsą, o broliui – atiduoti bulves. Dėl to dvynius net teko persodinti prie skirtingų stalų. Ir dabar Edvinas labiau mėgsta nemėsiškus patieklaus. „Bet tai palyginti niekai, – sakė Evaristas Katilius. – Svarbiausia, kad anūkė broliui jau nurodinėja, su kuria mergaite jam galima draugauti, o su kuria – ne.“ Rugilės aktyvumas tėtukus labiausiai džiugino, kai mergaitė buvo pradėjusi lankyti Vilkaviškio kultūros rūmų folkloro ansamblį „Sūduviai“, kuriame Janina ir Evaristas Katiliai dainuoja bei šoka jau dešimt metų. Mat su muzika abu suaugę nuo vaikystės, o dabar tai dar gelbsti ir nuo visų gyvenimo bėdų, net sunkiausių ligų. Deja, anūkei pasiūtus tautinius rūbelius teko pakabinti į spintą – dainuoti mergaitei nepatiko. „Gal mūsų pasekėjų bus tarp mažųjų Katiliukų, kurių tėtis baigęs muzikos mokyklą?“ – kalbėjo Evaristas. Janina Katilienė pasakojo, kad dvynių būta jos – Gražiškių krašto Mikolainių – giminėje. Dvyniai buvo du tėvo broliai, o dėdžių vaikų vaikams irgi yra gimę dvynukų. Janina ir Evaristas sakė, jog tai, kad per šias Kalėdas tenka atrišti didesnį anūkams skirtų dovanų maišą, teikia daugiau rūpesčių, bet jie yra malonūs. Janina pridūrė: „Aš vis prisimenu nuostabiąją savo senelę, tėčio mamą, jos keptus skaniuosius storus bulvinius blynus ir tą pagalvę, po kuria senelė laikydavo maldaknygę, o iš jos kiekvienąkart ištraukdavo ir įsprausdavo į delną rublį.“ Publikuota: 2004-12-23 08:56:39 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|