|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-06-27 16:49
Moksleiviai A.Pėža ir M.Tamkus vasarą uždarbiauja pjaudami žolę.Romo ČĖPLOS nuotr.
Jau tapo įprasta, kad jauni žmonės stengiasi nešvaistyti laiko veltui ir kimba į darbą. Vieni kapstosi daržuose ar skina braškes, kiti slepiasi nuo saulės įvairiuose biuruose, įmonėse. Štai Vilkaviškio pagrindinės mokyklos mokiniai šešiolikmečiai Mindaugas Tamkus ir Andrius Pėža užsiima savo verslu – pjauna žolę. Apie tai ir nusprendėme pasikalbėti su vienu iš vaikinų – Mindaugu. – Kaip jums kilo mintis dirbti tokį darbą? – Tai buvo mano tėčio idėja. Pernai teko per vasarą uždarbiauti vienoje Marijampolės įmonėje. Šiemet sugalvojome patys būti sau šeimininkai. Mano mama įsigijo patentą, o mes (aš ir mano klasės draugas) – jos padėjėjai. Taip įkūrėme savo verslą, turime įsigiję žoliapjoves. Patys platinome skelbimus, kabinėjome juos skelbimų lentose, dalijome lankstinukus – žodžiu, ieškojome klientų. Pamažu jų atsirado. Dabar turime ir nuolatinių. – O kur dirbate dažniausiai – Vilkaviškyje ar užmiestyje? – Na, jei žolės keli hektarai, galime nuvykti ir tolėliau. Bet paprastai dirbame mieste ir kur nors netoliese. – Savo verslą pradėjote mokslo metams dar nepasibaigus. Kaip suspėjote, ar nesunku buvo darbą suderinti su mokslu? – Žolę pjovėme po pamokų, savaitgaliais. Norisi užsidirbti pinigėlių. Mūsų darbas nėra labai sunkus. Tik kai kaitina saulė, būna sunkiau – kartais net galva sukasi. Vejos pjovimas – gana greitas darbas, tuoj pat matosi rezultatas. Nors sparta labai priklauso nuo vejos ploto, žolės aukščio. Ilgiau užtrunka nupjauti aplink krūmokšnius, medelius. Kelis kartus teko dirbti nuo ankstyvo ryto iki vėlumos, kol saulė nusileido. Bet tokių atvejų pasitaiko nedažnai. – Ar vasarą uždarbiaujant lieka laiko sau – laisvalaikiui, poilsiui? – Klientų kol kas neturime labai daug. Ypač kai būna sausa ir žolė daug lėčiau auga. Tad ir pjauti reikia rečiau, todėl laiko poilsiui užtenka. – O kaip tavo norą užsidirbti vertina tėvai? – Pradžioje tėtis labai padėdavo, net klientų mums ieškodavo. Dabar jis tuo užsiimti leido mums patiems ir nesikiša. Sako, dirbk pats, kad nori. Bet ir mama, ir tėtis, ir senelis nuveža mus pas klientus, į darbo vietą. – O kaip klientai? Ar neteko patirti konfliktų? – Visko pasitaiko. Kartais nervina tokie klientai, kurie neturi supratimo apie vejas ir mano, kad nupjovus aukštą žolę – tiesiog laukinę pievą – jie išvys dekoratyvią žalią veją. Klientai turėtų patys suvokti, kad iš šieno vejos nepadarysi. – Tavo verslas – sezoninis, tad, ko gero, baigęs mokyklą juo nesiversi. Ar jau pamąstai apie ateitį, būsimą profesiją? – Dar nežinau, esu tik dešimtokas. Tad dėl būsimos profesijos, ko gero, apsispręsiu tik mokslams baigiantis. Aušra KUDIRKAITĖ Publikuota: 2008-06-27 16:49:49 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|