|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-06-19 09:32
Indrė, Gintarė, Edita, Erika ir Erikas po apdovanojimų – su trečiosios vietos diplomais.Kristina VAITKEVIČIENĖ
– Mes patekome į šį festivalį VJC direktorės Elenos Čepaitės dėka, – pasakojo studijos vadovė Edita Linkevičienė. – Ji susipažino su Klučborko kultūros namų direktore, kuri ir pakvietė mus į šį renginį. Vadovė sakė, kad tarptautinis festivalis „Klučborko trelės“ vyksta dar tik antrus metus, bet ketina tapti tradiciniu. Mat lenkai šiam projektui gauna pinigų iš Europos Sąjungos, į jį kviečiasi įvairias įžymybes ir ruošiasi jį tęsti. Šiais metais festivalyje dalyvavo gitaristas iš Kanados Lesteris Kidsonas. Šio muzikanto šaknys – Lenkijoje, jis dažnai dalyvauja įvairiuose festivaliuose, bliuzo muzikos renginiuose, taip pat ir Lietuvoje vykstančiose „Bliuzo naktyse“. Festivalyje dalyvavusios vokalinės studijos merginos Erika Kisieliūtė, Gintarė Penkaitytė, Indrė Mikulskytė ir vienintelis vaikinas Erikas Vinciūnas labai susidraugavo su L.Kidsonu. Jiems teko garbė kartu muzikuoti, gauti bliuzo žvaigždės kompaktinį diską su autografu. Kanadiečiui labai patiko veržlios ir dinamiškos vilkaviškiečių dainos, mat kitų festivalio dalyvių programos buvo gana monotoniškos. Publika palaikė mūsiškius dainininkus, jiems plojo net ir komisija. Konkursui buvo galima paruošti po vieną dainą. Kadangi važiavo keturi vokalinės studijos auklėtiniai, jie padainavo penkis kūrinius: po vieną solo ir vieną bendrą. Būtent toji bendra daina ir atnešė vilkaviškiečiams trečiąją vietą. G.Penkaitytė savo grupėje gavo festivalio ypatingą simpatijų prizą, tokį pat savo grupėje pelnė ir E.Vinciūnas. Visiems labai patiko keičiami mūsų vokalistų sceniniai apdarai (kai kuriuos jų studija pasiskolino iš VJC šokėjų), laisvas sceninis judesys. E.Linkevičienė sakė buvusi nustebinta, kokia puiki garso ir apšvietimo aparatūra įrengta nedidelio miestelio kultūros namuose. Tik patalpos ne itin tinkamos tokio lygio renginiui – salės labai nedidelės ir siauros. Mat kultūros namai įsikūrę senoviniame pastate, kuris, matyt, turi istorinę vertę. Studijos vadovė prisipažino labai ilgai galvojusi, ką iš vokalistų vežtis į festivalį. Kaip ji pati sako, „šita mama“ turi labai daug vaikų – ir visi jie vienodai brangūs. – Iš pradžių buvo galvota, jog važiuos tik trys vaikai, mat į kelionę ketinome leistis VJC priklausančiu lengvuoju automobiliu, – sakė E.Linkevičienė. – Tačiau atsirado rėmėjų, kurių dėka galėjome samdytis transporto priemonę ir važiuoti didesne kompanija. Iš tikrųjų mums ta trečioji vieta nėra labai svarbi. Įspūdį paliko tikrai šiltas žmonių bendravimas, malonus elgesys su mumis, o juk šito gyvenime taip dažnai trūksta. Pastebėjome, kad ten net kultūros namų valytojos, techninis personalas šiltai bendrauja su vadovais, visi kartu dalyvauja renginiuose, aptaria visus klausimus. Tokiame kolektyve kiekvienas jaučiasi visavertis jo narys. Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro vokalinė studija dėkoja verslininkui Petrui Žilioniui, Vilkaviškio rajono savivaldybės merui Algirdui Bagušinskui, Švietimo skyriaus vedėjai Almai Finagėjevienei ir vairuotojui Rimvydui už paramą vykstant į tarptautinį dainos festivalį Lenkijoje. Užsk. 5424 Publikuota: 2008-06-19 09:32:51 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|