„Santaka“ / Kaimo žmones dusina ūkininkų laukuose laistomų srutų kvapas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-06-19 09:28

Dalinkitės:  


Bjauri smarvė, kurią skleidžia laistomos srutos, juntama ir važiuojant naujai asfaltuotu keliu, ir netoliese esančioje Leitmargių gyvenvietėje.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Kaimo žmones dusina ūkininkų laukuose laistomų srutų kvapas

Eglė KVIESULAITIENĖ

Leitmargių kaimo gyventojai nebegali kentėti sklindančios smarvės. Srutomis laistomų laukų tvaikas įsigėręs į drabužius ir plaukus, nuo aitraus kvapo dūsta negaluojantys seneliai, nėščios moterys. Tačiau šio kaimo gyventojai, kaip ir daugelis kitų kaimiečių, tam pasmerkti, nes mūsų šalyje nėra įstatymų, draudžiančių skleisti smarvę.



Dūsta ligoniai

Iš Leitmargių kaimo paskambinusi moteris skundėsi, kad kelinta diena nebeturinti kuo kvėpuoti. Mat prie pat jų kaimo esančiuose laukuose liejamos UAB „Balčiūnai“ kiaulių komplekso srutos. Netoli „Balčiūnų“ gyvenantys žmonės pasmerkti nuolat jausti šios įmonės kvapą. Bet pastaruoju metu, kai srutomis laistomi laukai, tai tapo nebepakenčiama.

– Vakar iki 1 val. nakties liejo, šiandien nuo ryto vėl pila, – skundėsi moteris. – Jūs neįsivaizduojate, kokia smarvė tvyro, tiesiog neįmanoma būti namuose. Mūsų kaimelyje – šeši namai, gyvena jaunos šeimos su mažais vaikučiais. Tačiau negi gali išleisti juos į lauką grynu oru pakvėpuoti, jei toks dvokas. Naktį tiesiog neįmanoma miegoti. Mano vyras serga astma, kaimynė taip pat turi šią bėdą, tai jie visą naktį duso.



Gali kenkti

Leitmargiškė rūpinosi, kad tokia smarvė, ko gero, žalinga žmogaus sveikatai, jei sukelia dusulio priepuolius. O juk kaime gyvena ir ligotų žmonių, senelių, yra besilaukianti moteris. Srutos ne tik skleidžia smarvę, bet ir geriasi į žemę, tad gali patekti į šulinius, iš kurių žmonės vartoja geriamąjį vandenį. Anot skambinusios moters, ūkininkas, srutomis laistantis laukus, turi vandens gręžinį, tad jam nerūpi, kokį vandenį vartoja kaimynai. Žmonės bandė šnekėtis su ūkininku, bet šis tik moja ranka ir problemos nemato.

Pro Leitmargių kaimą vingiuoja neseniai išasfaltuotas kelias. Jo pakelę puošia informacinis stendas, kuriame puikuojasi užrašas, jog projektą bendrai finansavo Lietuvos Respublika ir Europos Sąjunga. Leitmargiškius itin pykina prie pat prasmirdusių laukų atsidūręs užrašas „Kuriame Lietuvos ateitį“ .

– Apie kokią ateitį mes galime kalbėti, kai smarve nuodijame savo vaikus, – nerimavo ne vienas leitmargiškis.



Priklauso nuo vėjo

Nuvykę į nurodytą vietą ir mes iš karto pajutome bjaurią srutų smarvę. Po laukus, prie pat garbingojo užrašo apie Lietuvos ateitį, važinėjo galinga srutas laisčiusi technika, vyniodama didžiules žarnas, kuriomis iš Balčiūnų pumpuojamos srutos. Tokią ir dar bjauresnę smarvę galima justi važiuojant per Vokietiją, Daniją bei kitas šalis, kurių įstatymai leidžia laukus tręšti ne tik srutomis, bet ir fekalijomis. Tačiau greta tręšiamų laukų gyvenančius žmones mažai guodžia mintis, kad užsieniečių laukai smirdi dar bjauriau. Kaimo žmonės įsitikinę, jog turi būti įstatymai, kurie draustų srutomis laistyti laukus bent jau prie gyvenviečių.

Aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas atvertė įstatymus, kuriuose reglamentuojamas laukų laistymas srutomis. Juodu ant balto parašyta, jog to negalima daryti nuo gruodžio 1d. iki balandžio 1 d., taip pat ir kitu metu, jei žemė įšalusi, suledėjusi, apsnigta. Išimtinais atvejais dirvas tręšti srutomis galima ir tada, kai žiemos pradžia šilta, ar pavasaris – labai ankstyvas. Tokiu atveju apie tręšimą būtina pranešti aplinkosaugininkams. Dabar – pats tręšimo srutomis sezonas, tad aplinkosaugininkai ūkininkams to daryti tikrai negali uždrausti netgi prie gyvenviečių. Vienintelis „kabliukas“ gali būti vėjo kryptis. Mat draudžiama srutomis tręšti tuomet, kai vėjas pučia netoli esančios gyvenvietės link.



Dokumentai tvarkingi

Aplinkosaugininkai tikrino UAB „Balčiūnai“ parduodamų srutų dokumentus. Mat įstatymas draudžia kitiems asmenims perduoti daugiau nei 50 tonų šių trąšų. Taip pat srutas imantis asmuo turi turėti pakankamai žemės ir galimybę jomis laistyti savo laukus. Jei neturi, jis gali samdyti srutas parduodančios firmos techniką. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Ir srutas parduodanti bendrovė, ir ūkininkas pasistengė, kad dokumentai būtų sutvarkyti tinkamai. Juose fiksuota, kad ūkininkas įsigijo leistiną kiekį – 49 tonas.

Aplinkosaugininkai mano, kad imti kvapų mėginį šiuo atveju netikslinga. Mat kvapo koncentracija turi būti itin didelė, jog viršytų leistinas normas. Iki šiol mūsų rajone dar nebuvo atvejo, kad paimtuose mėginiuose būtų užfiksuotas draudžiamas nuodingų medžiagų kiekis.

Leitmargiškiams ir kitoms netoli „Balčiūnų“ gyvenančioms šeimoms, atrodo, belieka vienintelė išeitis – keisti gyvenamąją vietą.

Tačiau kaimo žmonės turi viltį, kad galima rasti išeitį. Dėl nepakenčiamos smarvės jie jau parašė skundą rajono Savivaldybei.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas