Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-06-17 08:02

---

Traumatologas V.Aleksa stebėjosi, kad itin daug šią vasarą jam tenka operuoti žiemos sezonui labiau būdingų čiurnos traumų.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Vasara – dažniau pasitaikančių traumų metas, mat per atostogas žmonės atsipalaiduoja, vyksta į gamtą, maudosi, linksminasi, pramogauja. Nors traumų pasitaiko visiems, dažniau jų patiria neblaivūs asmenys. Todėl sunkiausios dienos budintiems medikams – valstybinės šventės.

Traumatologai su nerimu laukia artėjančių Joninių. Tikėtina, jog šią dieną, kaip ir kasmet, prie Priėmimo skyriaus durų išsirikiuos eilės traumuotų Jonų ir jų vardą pagerbusių draugų. Mat Jonines žmonės paprastai švenčia gamtoje, prie laužų, vartoja nemažą kiekį alkoholio. Įvyksta ne tik muštynių, kurių metu patiriama rankų, galvos traumų. Išgėrę žmonės susižaloja neatsargiai elgdamiesi su ugnimi, susižeidžia vandenyje.

Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas Vitalijus Aleksa stebėjosi, kad šią vasarą patiriama itin daug kojų traumų, čiurnos lūžių. Paprastai tokios traumos būdingos žiemai, bet pastaruoju metu žiemos – be sniego ir ledo, tad traumos tapo „universalios“.

Ypač daug žmonių į traumatologus kreipiasi susižaloję maudydamiesi.

– Vandens telkiniai – pilni stiklo šukių, tad maudynes mėgstantys žmonės susipjausto kojas. Pasitaiko net labai gilių įpjovų, kurias tenka siūti, jos sunkiai gyja, – aiškino gydytojas traumatologas. – Vienintelis būdas išvengti tokių traumų – į vandens telkinius bristi su apavu.

Vandenyje patiriama ir itin sunkių galvos bei stuburo traumų. Tai – nardymo mėgėjų bėda. Po tokios traumos žmogus gali likti invalidas visam gyvenimui ar net neišgyventi. Todėl medikai pataria nežinomuose vandens telkiniuose iš viso nenardyti. Kitur nerti galima tik gerai įsitikinus, ar vieta pakankamai gili, ar nėra didelių akmenų, ar negresia pavojus atsitrenkti, susižaloti.

Didelį pavojų maudynių mėgėjams kelia vandens technika. Vis dažniau pasitaiko vandens motociklais sužalotų ar susižalojusių žmonių. Neseniai į Kauno medicinos universiteto klinikas teko išgabenti vandens motociklu sužalotą mergaitę.

– Vasarą žmonės daugiau dirba prie savo namų, ūkių, todėl nukenčia nuo technikos – susižaloja žoliapjovėmis, benzininiais pjūklais, įvairiais medžių bei šakų genėjimo įrenginiais, – vardijo V.Aleksa. – Taip pat daugiau dirbama žemės ūkio technika, daugiau važinėjama transporto priemonėmis. Ypač padaugėja sužalotų motociklininkų, vadinamųjų „britvininkų“. Didelio greičio mėgėjai paprastai patiria ypač sunkių, su gyvybe nesuderinamų traumų. Mes, medikai, jų kitaip ir nevadiname, kaip „potencialiais organų donorais“.

Gydytojas džiaugiasi, kad nuo liepos 1 d., kai dviračiais važinėjantiems vaikams reikės dėvėti šalmus, sumažės galvos traumų.

Traumatologas įsitikinęs, jog daugumos traumų priežastis – žmonių neatsargumas. Naudodamiesi pavojų galinčia kelti technika jie nesisaugo, nesiimdami jokių saugos priemonių lipa į medžius skinti vaisių, kariasi taisyti stogų. Tad pramogaujant ar užsiimant pavojų keliančiais darbais medikas pataria pirmiausia pagalvoti, kaip išvengti traumų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---