Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-06-17 08:01

---

S.Samuškienę Vilkaviškis traukia ramybe ir patogiu gyvenimu.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Vilkaviškio ligoninėje neseniai pradėjo dirbti dar viena gydytoja reabilitologė. Kolegos jauną gydytoją vertina kaip labai perspektyvią ir turinčią daug žinių, o pacientai džiaugiasi kvalifikuota pagalba.

Tai, kad likimas provincijai „pamėtėtų“ jauną specialistą, galima laikyti atsitiktinumu. Mat medikų trūksta net didžiuosiuose miestuose, o reabilitologus mielai kviečia ne tik didmiesčiai, bet ir kurortai. Tačiau jauna specialistė Sigita Samuškienė visai rimtai galvoja likimą susieti su Vilkaviškiu.

– Mano širdžiai mielas šis ramus, gražus miestelis, jo ramybė, – sakė iš Alytaus kilusi ir už vilkaviškiečio ištekėjusi medikė. – Labai rimtai vertinu šeimą, todėl man svarbu, kur augs mūsų vaikai. Čia geros sąlygos – šalia darželiai, mokyklos. Nereikia bereikalingai skubėti, nervintis. Vilkaviškio ligoninė man taip pat labai patinka. Čia teko atlikti pirminę rezidentūrą, kai metus gyvenau ir auginau pirmąją dukrelę.

Baigusi Kauno medicinos universitetą gydytoja trejus metus dirbo Vilniuje, stacionarinėje reabilitacijoje. Tačiau miestas jaunos moters nesužavėjo. Gimus antrai dukrelei, jauna medikė vėl apsistojo uošvijoje – Vilkaviškyje.

Kai Vilkaviškio ligoninės vyr. gydytojas paskambino ir pakvietė padirbėti, Sigita sutiko. Nors jaunai moteriai kilo visokiausių problemų, mat jos jaunėlei – tik šeši mėnesiai, vis dėlto išbandyti save naujoje ligoninėje traukė.

– Tiesiog pabandžiau suprasti ir vyr. gydytoją, – kalbėjo jauna specialistė. – Vienintelė ligoninės reabilitologė – skyriaus vedėja – išėjo atostogų. O pacientų – labai daug. Vienam gydytojui apskritai apsidirbti neįmanoma, todėl susidarydavo eilės ir konsultacijos tekdavo laukti kelias savaites. Dabar viena likau aš – krūvis tikrai labai didelis.

Sigita jau spėjo pelnyti ne tik pacientų, bet ir kolegų pasitikėjimą. Mat jauna specialistė atėjo su naujomis žiniomis, taiko naujus gydymo metodus.

S.Samuškienė savo dabartinėje darbovietėje mato vienintelį minusą – nėra vandens procedūrų, kurios labai praverstų ambulatorinėje reabilitacijoje. Pacientai gydytojai prasitaria, kad į sanatorijas veržiasi dėl vandens procedūrų. Jei pavyktų įgyvendinti projektus ir gauti lėšų, vandens procedūros taptų ne tik mūsų, bet ir aplinkinių rajonų gyventojų traukos objektu. Tuomet skyrius klestėtų.

Ligoninės administracija pritaria reabilitologių siekiui ir tiki, kad Vilkaviškyje vandens procedūros tikrai bus. Svarbiausia, kad netrūktų spacialistų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---