„Santaka“ / Ispanijoje pirmininkė įsitikino, kad mums reikia kooperacijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-06-17 08:00

Dalinkitės:  


Lina Kružinauskienė (dešinėje) su kitų rajonų bendruomenių lyderėmis Ispanijos žemės ūkio ministerijoje.

Ispanijoje pirmininkė įsitikino, kad mums reikia kooperacijos

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Neseniai iš saulėtos Ispanijos grįžo Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Lina Kružinauskienė. Ji į svečią šalį pasidairyti vyko kartu su žemės ūkio ministre Kazimiera Prunskiene, viceministre Virginija Žoštautiene, atstovais iš kitų Lietuvos kaimo bendruomenių bei grupe Lietuvos žurnalistų.

Delegacija susitiko su aukštais Ispanijos aplinkos, kaimo plėtros ir jūrų ministerijos bei vieno didžiausių ir labiausiai šalyje žemės ūkį išplėtojusio Andalūzijos regiono valdžios pareigūnais. Visi lankėsi padedant Europos Sąjungai įsteigtuose stambiausiuose šalies daržovių auginimo, apdorojimo ir tiekimo pasaulio rinkoms kooperatyvuose, vyno, organinių trąšų ir ekologinio aliejaus gamyklose, kaimo turizmo sodyboje bei etnografiniame muziejuje. Paskutinis ir vienas svarbiausių kelionės akcentų – susitikimas su lietuvių bendruomene, gausiausiai apsigyvenusia pietinio Andalūzijos regiono Almerijos provincijoje prie Viduržemio jūros.



Daugiausia augina daržovių

Almerijos mieste svečius priėmė Andalūzijos vyriausybės atstovas, kiti aukšti asmenys. Jie delegaciją išsamiai supažindino su žemės bei maisto ūkio sektoriaus padėtimi viename didžiausių šalies regionų, kuriame gyvena 8 mln. gyventojų. Andalūzija pagal gaminamą žemės ir maisto ūkio produkciją šalyje užima antrą vietą. Šio regiono Almerijos provincija, kurioje įsikūrę apie 30 tūkst. lietuvių, ištisai padengta pilkšvu šiltnamių, kuriuose daugiausia auginami pomidorai, debesimi.

Daugiausia (37 proc.) šiame regione auginama daržovių. Ypač populiarūs įvairių rūšių pomidorai, paprikos, pipirai, gaminamas alyvuogių aliejaus, kuris sudaro 27 proc. produkcijos. Čia puikiai dera įvairiausi vaisiai (21 proc.): citrusiniai, mangai, avokadai, obuoliai ir kiti, kurie dėl šaltesnių gamtinių sąlygų kituose regionuose neauginami. Eksportuojama apie 60 proc. visos regiono žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos. ES parama paskatino šiame regione itin sparčiai plėtoti ekologinę žemdirbystę bei ekologiškų produktų – pomidorų, alyvuogių ir saulėgrąžų aliejaus, vyno, trąšų, ekologiškų mėsos produktų gamybą. Techninę paramą, įvairius mokymus bei konsultacijas ekologiškai ūkininkaujantiesiems teikia ir visą veiklą koordinuoja specialiai tam įkurtas Andalūzijos ekologinio žemės ūkio komitetas.



Garsėja kooperacija

Keliautojai iš Ispanijos parsivežė netikėtų, originalių idėjų, kaip panaudoti ES paramą, pasimokė socialumo ir kooperacijos. Lietuviai susipažino su daugiamete šalies pasėlių draudimo sistema.

Aplankyti du vieni stambiausių šalyje kooperatyvai. Vieną jų – „Casur“ – 1994 m. įkūrė 12 žmonių. Šiandien šis kooperatyvas jungia 220 narių, jame dirba 670 žmonių, metinė apyvarta siekia 30 mln. eurų. Augintojai tiekia daržoves, daugiausia pomidorus, ir vaisius iš 300 ha žemės ploto, iš jų – 100 ha ekologiški. Visa sėkla tik sertifikuota, aukščiausios rūšies, pritaikyta tenykščiam klimatui. Kooperatyvo su ES parama įkurtoje itin modernioje įmonėje pomidorai ir kitos daržovės valomi, rūšiuojami, pakuojami pagal užsakovų pageidavimus ir tiekiami ne tik Europos, bet ir kitų žemynų rinkai. Itin daug dėmesio skiriama ženklinimui, ant pakuotės galima rasti visą informaciją apie produktą – kur, kokiame ūkyje ir kaip jis buvo augintas, kada ir kur supakuotas, kokia jo sėkla, rūšis ir pan. Eksportuojama apie 90 proc. kooperatyvo produkcijos. Augintojai pagal specialius užsakymus augina įvairias daržoves, vaisius. Tai – geltonieji arbūzai Vokietijai, vyšniniai, žalieji, saldieji ir kitokie pomidorai Prancūzijai ar Skandinavijos šalims.

Dvigubai didesnis „Casi“ kooperatyvas. Jis savo istoriją pradėjo, kai keli smulkūs daržovių augintojai išsipirko bendrą prekystalį vietiniame Almerijos turguje. Dabar šis kooperatyvas jungia 1435 tikrųjų ir per 300 laisvų narių. Aukciono būdu jis kasdien parduoda apie 1,5–3 mln. kg produkcijos, daugiausia – įvairių rūšių pomidorų. Pagrindinę ES paramos dalį kooperatyvas panaudoja įmonės modernizavimui, centralizuotam produkcijos apdorojimui ir tiekimui, o ypač – jos saugai ir kokybei.

Abiejose įmonėse dirba ir lietuvių. Žmonės čia uždirba po 700–1000 eurų per mėnesį.



ES parama – ir vyninei, ir trąšų įmonei

Lietuvos delegacija aplankė kelis skirtingus ir savo veikla labai įdomius su ES parama įgyvendintus „Leader“ projektus: tai ES lėšomis modernizuota vyno gamykla, kurią įkūrė šeima, ne tik pati auginanti vynuoges, bet ir kooperavusis su kitais augintojais.

Terque etnografinis muziejus, atspindintis Andalūzijos gyventojų buitį nuo pat XX a. pradžios, įkurtas Abla kaimo turizmo sodyboje, kurioje galima apsigyventi, pasivaišinti restorane, pasigrožėti įspūdingu kraštovaizdžiu. Andalūzijoje plečiasi ekologinis ūkininkavimas, tad čia labai reikalingos ir specialios trąšos. Lietuvos delegacija aplankė Vellsan’o organinių trąšų įmonę, kuri įrengta „Leader“ programos lėšomis.



Nustebino alyvuogių aliejaus gamykla

Visiems itin didelį įspūdį paliko Andalūzijos regiono Tabernos gyvenvietėje įrengta ekologinio alyvuogių aliejaus gamykla, gaminanti aukščiausios kokybės kelių rūšių aliejų. Rafaelio Alonso Agileros šeimai šis ūkis ir vyninė priklauso nuo 1925 m. Dabar gamykla, pasinaudojus ES lėšomis, modernizuota pagal „Leader“ projektą, joje apdorojamas aliejus iš 540 ha ekologiškai auginamų alyvmedžių. Gamykla dirba naudodama saulės energiją, be atliekų: alyvuogių kauliukai panaudojami biokuro gamybai, o išspaudos – organinėms trąšoms. Šalia gamyklos įrengtas senųjų aliejaus spaudimo įrengimų muziejus, restoranas, nedidelė parduotuvė, kur galima nusipirkti ne tik aliejaus, bet ir iš jo pagamintų natūralių kosmetikos gaminių.



Draudimo sistemą ispanai kūrė ilgai

Lietuviai domėjosi ir vietine pasėlių draudimo sistema. Ispanijos žemdirbiai siekdami, kad sistema atitiktų jų interesus, patys aktyviai dalyvavo draudimo kūrimo politikoje. Valstybė buvo suinteresuota dalyvauti jos kūrime, kad didelių stichinių nelaimių atvejais būtų sumažinta našta valstybės biudžetui. Pasiekta, jog parama ūkininkų draudimui būtų kasmet numatoma šalies ir autonominių regionų biudžete ir ši sistema būtų tinkama visiems šalies ūkininkams. Ispanijos žemės, žuvininkystės ir maisto ministerija kompensuoja ūkininkams 40 proc., o regioninė valdžia – dar 10 proc. draudimosi išlaidų. Draudimasis yra savanoriškas, draudžiama visa žemės ūkio veikla, visi pasėliai, taip pat ir visas kitas ūkininkų turtas.

Žemės ūkio sektoriuje dirba 30 privačių, tačiau įvairių tipų kompanijų: ir uždarųjų akcinių bendrovių, ir įvairių susijungusių asociacijų, ir veikiančių kooperatiniais pagrindais. Pusiau kooperatinės draudimo bendrovės apima apie 12 proc. visos draudimo rinkos.



Ekologinius pasėlius drausti brangiau

Šiuo metu apdraudžiama 80 proc. viso šalyje auginamų javų ploto, 70–75 proc. – vaisių, 45 proc. – vynuogynų, 30–35 proc. – daržovių plotų. Siūloma per 150 draudžiamųjų produktų. Jeigu ūkininkai draudžia pasėlius, turi apdrausti visus tos pačios rūšies augalus, nes jei bent kuri jų dalis lieka neapdrausta, prarandamas draudimas ir apdraustajam pasėlių plotui. Paprastai siūlomas draudimosi nuo įvairių rizikų paketas. Jei ūkininkas pasirenka daugelio rizikų paketą, už 1 ha moka maždaug 2 proc. įmoką nuo derliaus vertės, o jei renkasi draudimą, tarkime, tik nuo 2 rizikų, moka apie 7 proc. įmoką nuo derliaus vertės. Brangesnis yra ir ekologinių pasėlių draudimas.

Pritraukti į šią veiklą draudimo kompanijas nebuvo sudėtinga, jos pačios dalyvavo teisinės bazės ir techninių sąlygų kūrime, – kur kas sunkiau buvo įtikinti pačius ūkininkus. Šviečiamąjį darbą dirbo ne tiek ministerija ar draudimo kompanijos, kiek pačių žemdirbių organizacijos, kuriomis ūkininkai labiau pasitikėjo. Reikėjo daugelio metų, kol buvo pasiektas dabartinis rezultatas.



Tautiečius kvietė grįžti

Paskutinis ir vienas svarbiausių delegacijos iš Lietuvos vizito momentų – susitikimas su tautiečių bendruomene Almerijos provincijos Nijaro rajone.

Žemės ūkio ministerijos iniciatyva susitikimą organizavo Lietuvos ambasada Ispanijos karalystėje, Nijaro municipaliteto meras Antonio Jesus Rodriguezas Segura bei Lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras, vadovaujamas Reginos Gelūnienės.

Žemės ūkio ministrė K.Pruns-kienė įteikė dovanų lietuviškoms mokyklėlėms „Versmė“ ir „Ąžuoliukas“, knygų lietuviškai bibliotekai. K.Prunskienė trumpai pristatė Lietuvos 2007–2013 m. kaimo plėtros programą, primindama, kad joje numatyta parama ne tik žemės ir miškų ūkiui, bet ir įvairiems kaimo plėtros, aplinkosaugos projektams, kaimo turizmui, kitiems alternatyviems verslams, smulkioms įmonėms.

Tautiečiams Ispanijoje buvo pasakojama, kad pastaraisiais metais kaimas labai pasikeitė, į jį daug investuota, gražūs ūkininkų laukai, juose – nauja, moderni technika, saugomas kraštovaizdis bei natūrali aplinka, vandenys, miškai ir gyvūnai. Žmonės kaime gyvena įdomiai ir turiningai. Apie tai pasakojo ir įvairių rajonų kaimo bendruomenių pirmininkai, kvietė lietuvius grįžti namo.

Vizito pabaigoje visus linksmino kapela „Sutaras“, stebino skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, gundė lietuviškos duonos ir lašinių kvapai. Kaip kalbėjo Ispanijoje jau kurį laiką gyvenantys lietuviai, grįžtančių ar artimiausiu metu planuojančių grįžti namo vis daugėja. Kai kam apsispręsti padėjo ir to vakaro padrąsinantis tautiečių žodis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas