|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-06-13 16:35
|
|
|
„Vilsotos“ bendrovės atlikta 250 būsto ieškančių gyventojų apklausa atskleidė, kad naujakuriams labiausiai nepatiktų gyventi Gaidžių arba Raudonosios Armijos gatvėje. Tačiau gyventojai mielai įsikurtų gamtos reiškinių vardais pavadintose gatvėse – Saulės, Šilo, Tako, Pušų, Kalvos, Pievų, Miško, Žemuogių, taip pat Medaus, Draugų, Korių ir Bičiulių gatvėse. Atsirado ir tokių, kurie sutiktų primokėti vien dėl galimybės gyventi Krepšinio gatvėje.
Anot Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės docentės Irenos Smetonienės, tokios gatvės, kaip Gaidžių arba Juodojo Kelio, atsiranda anksčiau, nei šiems žodžiams priskiriamos neigiamos reikšmės. „Paprastai Gaidžių, Vištų ir Kalakutų gatvės atsiranda mažesniuose miesteliuose arba sodų bendrijose, tačiau dėl žodžių trūkumo bei miestų plėtros jų gausėja ir didmiesčiuose, – sakė I. Smetonienė. – Nors „gaidys“ – visiškai normalus žodis, metams bėgant atsiranda keistų jo reikšmių.“
Galbūt gatves „prastais“ pavadinimais reikėtų pervadinti? „Jokiu būdu, – tvirtino I.Smetonienė. – Dabar kažkam nepatinka Gaidžių gatvė, po poros metų gal nepatiks kuri kita. Jei gatvės pavadinimas atitinka lietuvių kalbos normas, jo keisti nereikia“.
Jai pritaria ir naujakuriai: net jei pavadinimas nėra pats maloniausias ausiai, dauguma apklaustųjų nenorėtų keisti gatvės, kurioje gyvena, vardo. Vis dėlto dauguma apklaustųjų teigė, kad renkantis būstą jų apsisprendimui daro įtaką ir gatvės, kurioje reikėtų gyventi, pavadinimas.
Eglė VEPŠTIENĖ
„Vilsotos“ vadybininkė
„Vilsotos“ bendrovės atlikta 250 būsto ieškančių gyventojų apklausa atskleidė, kad naujakuriams labiausiai nepatiktų gyventi Gaidžių arba Raudonosios Armijos gatvėje. Tačiau gyventojai mielai įsikurtų gamtos reiškinių vardais pavadintose gatvėse – Saulės, Šilo, Tako, Pušų, Kalvos, Pievų, Miško, Žemuogių, taip pat Medaus, Draugų, Korių ir Bičiulių gatvėse. Atsirado ir tokių, kurie sutiktų primokėti vien dėl galimybės gyventi Krepšinio gatvėje. |
Anot Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės docentės Irenos Smetonienės, tokios gatvės, kaip Gaidžių arba Juodojo Kelio, atsiranda anksčiau, nei šiems žodžiams priskiriamos neigiamos reikšmės. „Paprastai Gaidžių, Vištų ir Kalakutų gatvės atsiranda mažesniuose miesteliuose arba sodų bendrijose, tačiau dėl žodžių trūkumo bei miestų plėtros jų gausėja ir didmiesčiuose, – sakė I. Smetonienė. – Nors „gaidys“ – visiškai normalus žodis, metams bėgant atsiranda keistų jo reikšmių.“
Galbūt gatves „prastais“ pavadinimais reikėtų pervadinti? „Jokiu būdu, – tvirtino I.Smetonienė. – Dabar kažkam nepatinka Gaidžių gatvė, po poros metų gal nepatiks kuri kita. Jei gatvės pavadinimas atitinka lietuvių kalbos normas, jo keisti nereikia“.
Jai pritaria ir naujakuriai: net jei pavadinimas nėra pats maloniausias ausiai, dauguma apklaustųjų nenorėtų keisti gatvės, kurioje gyvena, vardo. Vis dėlto dauguma apklaustųjų teigė, kad renkantis būstą jų apsisprendimui daro įtaką ir gatvės, kurioje reikėtų gyventi, pavadinimas.
Eglė VEPŠTIENĖ
„Vilsotos“ vadybininkė
Publikuota: 2008-06-13 16:35:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|