|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-06-13 16:24
|
|
|
Šimtametis K.Baršauskas (centre) yra vienas vyriausių Lietuvos karininkų.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Vienas iš vyriausių amžiumi Lietuvos kariuomenės karininkų yra Kazimieras Baršauskas, šiais metais šventęs garbingą jubiliejų – 100-ąjį gimtadienį. Jis gimė 1908 m. kovo 4 d. Išlandžių kaime, Gižų valsčiuje.
Krašto muziejuje kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje daugelis pastebėjo jaunatviškai besišypsantį garbaus amžiaus kariškį. Sužinoję muziejaus parodoje jo amžių, niekas nenorėjo patikėti. Lankytojai sakė, kad tai – fantastika, tai žmogus – legenda.
Dimisijos majoras K.Baršauskas gimė ūkininkų Andriaus ir Uršulės Baršauskų šeimoje, joje augo šeši broliai ir dvi seserys. Vaikystės ir paauglystės metais gyvenimas nelepino. Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegė sodyba su visu turtu. Šeima po dvejų metų sodybą atsistatė, daug dirbti teko ir Kazimierui. Kita šeimos nelaimė – ankstyva tėvo mirtis (1922 m.). Mama liko su gausia šeima, bet vis tiek kartu su giminėmis skatino Kazimierą eiti mokytis, nes jis Gižų pradžios mokyklą baigė būdamas pirmūnu.
K.Baršauskas toliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Jis buvo labai aktyvus visose srityse. 1926 m. rudenį seminarijoje suorganizavo šaulių būrį ir jų idėjoms liko ištikimas iki šių dienų. Per atostogas dirbo visus ūkio darbus namuose ir pas kaimynus. Aktyviai sportavo, fiziškai ir dvasiškai buvo labai stiprus, drąsus ir valingas jaunuolis. Būtų galima nurodyti daug kilnių jo poelgių.
Baigęs Marijampolės mokytojų seminariją, Kazimieras kurį laiką dirbo mokytoju. 1930 m. lapkritį jis pradėjo karinę tarnybą. Vaikinas mokėsi ir baigė karo mokyklą, kurioje pasižymėjo kaip pavyzdingas, gabus, valingas kariūnas. Jis Lietuvos kariuomenėje tarnavo neilgai, nes pasirinko pirmąją profesiją – mokytojo. Dirbo Ukmergės, Širvintų, Panevėžio apskrityse, priklausė ir aktyviai dalyvavo šaulių, skautų, jaunalietuvių ir kitose organizacijose, organizavo įvairius tautinio atgimimo renginius, skatino visus mylėti gimtinę ir tėvynę, dirbti taip, kad tobulėtų ir klestėtų Lietuva.
Tragiškiausios dimisijos majoro dienos prasidėjo 1940 m. okupavus Lietuvą. 1940 m. liepos 12 d. saugumas K.Baršauską areštavo kaip Lietuvos liaudies priešą, priklausantį tautinėms organizacijoms. Jis buvo tardomas Panevėžio, Ukmergės kalėjimuose, iš Kauno kalėjimo buvo perkeltas į IX fortą, o iš ten – į Rygos ir Maskvos kalėjimus. Buvo nuteistas 8 metams ir išsiųstas į Vorkutos lagerius, kur kalėjo kartu su recidyvistais. Kiek ten reikėjo fizinių ir dvasinių jėgų, kad išliktų orus, išdidus, teisingas kitiems žmonėms, įgytų autoritetą!
K.Baršauskas iškentė šaltį, badą, nugalėjo ligas. Tėvynės ilgesys ir laisvės troškimas neapleido nė minutės – net tais momentais, kai mirtis žvelgė į akis, kai gyvybė vos ruseno ir niekas netikėjo galimybe išgyventi. Viltis grįžti į Tėvynę buvo stipresnė už mirtį. Padėjo ir humoro jausmas, geležinė valia.
1947 m. sausį K.Baršauskas atsisveikino su Pečioros lageriais ir išvyko į tėvynę. Grįžo pas žmoną Nataliją ir sūnų Antaną.
Dimisijos majoro K.Baršausko vidinė šiluma, nuostabi atmintis, bylojanti apie Lietuvos istorinius vingius, yra neįkainojama vertybė. Tai yra šviesos ir tiesos skleidėjas jaunimui ir suaugusiesiems.
Lietuvos atsargos karininkų ir Lietuvos šaulių sąjungos garbės narys K.Baršauskas gyvena Kaune, apgaubtas sūnaus Antano, anūkų ir proanūkių meile.
Danutė ARDZIJAUSKAITĖ
Vienas iš vyriausių amžiumi Lietuvos kariuomenės karininkų yra Kazimieras Baršauskas, šiais metais šventęs garbingą jubiliejų – 100-ąjį gimtadienį. Jis gimė 1908 m. kovo 4 d. Išlandžių kaime, Gižų valsčiuje. |
Krašto muziejuje kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje daugelis pastebėjo jaunatviškai besišypsantį garbaus amžiaus kariškį. Sužinoję muziejaus parodoje jo amžių, niekas nenorėjo patikėti. Lankytojai sakė, kad tai – fantastika, tai žmogus – legenda.
Dimisijos majoras K.Baršauskas gimė ūkininkų Andriaus ir Uršulės Baršauskų šeimoje, joje augo šeši broliai ir dvi seserys. Vaikystės ir paauglystės metais gyvenimas nelepino. Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegė sodyba su visu turtu. Šeima po dvejų metų sodybą atsistatė, daug dirbti teko ir Kazimierui. Kita šeimos nelaimė – ankstyva tėvo mirtis (1922 m.). Mama liko su gausia šeima, bet vis tiek kartu su giminėmis skatino Kazimierą eiti mokytis, nes jis Gižų pradžios mokyklą baigė būdamas pirmūnu.
K.Baršauskas toliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Jis buvo labai aktyvus visose srityse. 1926 m. rudenį seminarijoje suorganizavo šaulių būrį ir jų idėjoms liko ištikimas iki šių dienų. Per atostogas dirbo visus ūkio darbus namuose ir pas kaimynus. Aktyviai sportavo, fiziškai ir dvasiškai buvo labai stiprus, drąsus ir valingas jaunuolis. Būtų galima nurodyti daug kilnių jo poelgių.
Baigęs Marijampolės mokytojų seminariją, Kazimieras kurį laiką dirbo mokytoju. 1930 m. lapkritį jis pradėjo karinę tarnybą. Vaikinas mokėsi ir baigė karo mokyklą, kurioje pasižymėjo kaip pavyzdingas, gabus, valingas kariūnas. Jis Lietuvos kariuomenėje tarnavo neilgai, nes pasirinko pirmąją profesiją – mokytojo. Dirbo Ukmergės, Širvintų, Panevėžio apskrityse, priklausė ir aktyviai dalyvavo šaulių, skautų, jaunalietuvių ir kitose organizacijose, organizavo įvairius tautinio atgimimo renginius, skatino visus mylėti gimtinę ir tėvynę, dirbti taip, kad tobulėtų ir klestėtų Lietuva.
Tragiškiausios dimisijos majoro dienos prasidėjo 1940 m. okupavus Lietuvą. 1940 m. liepos 12 d. saugumas K.Baršauską areštavo kaip Lietuvos liaudies priešą, priklausantį tautinėms organizacijoms. Jis buvo tardomas Panevėžio, Ukmergės kalėjimuose, iš Kauno kalėjimo buvo perkeltas į IX fortą, o iš ten – į Rygos ir Maskvos kalėjimus. Buvo nuteistas 8 metams ir išsiųstas į Vorkutos lagerius, kur kalėjo kartu su recidyvistais. Kiek ten reikėjo fizinių ir dvasinių jėgų, kad išliktų orus, išdidus, teisingas kitiems žmonėms, įgytų autoritetą!
K.Baršauskas iškentė šaltį, badą, nugalėjo ligas. Tėvynės ilgesys ir laisvės troškimas neapleido nė minutės – net tais momentais, kai mirtis žvelgė į akis, kai gyvybė vos ruseno ir niekas netikėjo galimybe išgyventi. Viltis grįžti į Tėvynę buvo stipresnė už mirtį. Padėjo ir humoro jausmas, geležinė valia.
1947 m. sausį K.Baršauskas atsisveikino su Pečioros lageriais ir išvyko į tėvynę. Grįžo pas žmoną Nataliją ir sūnų Antaną.
Dimisijos majoro K.Baršausko vidinė šiluma, nuostabi atmintis, bylojanti apie Lietuvos istorinius vingius, yra neįkainojama vertybė. Tai yra šviesos ir tiesos skleidėjas jaunimui ir suaugusiesiems.
Lietuvos atsargos karininkų ir Lietuvos šaulių sąjungos garbės narys K.Baršauskas gyvena Kaune, apgaubtas sūnaus Antano, anūkų ir proanūkių meile.
Danutė ARDZIJAUSKAITĖ
Publikuota: 2008-06-13 16:24:06
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|