„Santaka“ / Kraštietis – įspūdingo amžiaus karininkas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-06-13 16:24

Dalinkitės:  


Šimtametis K.Baršauskas (centre) yra vienas vyriausių Lietuvos karininkų.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Kraštietis – įspūdingo amžiaus karininkas

Vienas iš vyriausių amžiumi Lietuvos kariuomenės karininkų yra Kazimieras Baršauskas, šiais metais šventęs garbingą jubiliejų – 100-ąjį gimtadienį. Jis gimė 1908 m. kovo 4 d. Išlandžių kaime, Gižų valsčiuje.

Krašto muziejuje kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje daugelis pastebėjo jaunatviškai besišypsantį garbaus amžiaus kariškį. Sužinoję muziejaus parodoje jo amžių, niekas nenorėjo patikėti. Lankytojai sakė, kad tai – fantastika, tai žmogus – legenda.

Dimisijos majoras K.Baršauskas gimė ūkininkų Andriaus ir Uršulės Baršauskų šeimoje, joje augo šeši broliai ir dvi seserys. Vaikystės ir paauglystės metais gyvenimas nelepino. Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegė sodyba su visu turtu. Šeima po dvejų metų sodybą atsistatė, daug dirbti teko ir Kazimierui. Kita šeimos nelaimė – ankstyva tėvo mirtis (1922 m.). Mama liko su gausia šeima, bet vis tiek kartu su giminėmis skatino Kazimierą eiti mokytis, nes jis Gižų pradžios mokyklą baigė būdamas pirmūnu.

K.Baršauskas toliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Jis buvo labai aktyvus visose srityse. 1926 m. rudenį seminarijoje suorganizavo šaulių būrį ir jų idėjoms liko ištikimas iki šių dienų. Per atostogas dirbo visus ūkio darbus namuose ir pas kaimynus. Aktyviai sportavo, fiziškai ir dvasiškai buvo labai stiprus, drąsus ir valingas jaunuolis. Būtų galima nurodyti daug kilnių jo poelgių.

Baigęs Marijampolės mokytojų seminariją, Kazimieras kurį laiką dirbo mokytoju. 1930 m. lapkritį jis pradėjo karinę tarnybą. Vaikinas mokėsi ir baigė karo mokyklą, kurioje pasižymėjo kaip pavyzdingas, gabus, valingas kariūnas. Jis Lietuvos kariuomenėje tarnavo neilgai, nes pasirinko pirmąją profesiją – mokytojo. Dirbo Ukmergės, Širvintų, Panevėžio apskrityse, priklausė ir aktyviai dalyvavo šaulių, skautų, jaunalietuvių ir kitose organizacijose, organizavo įvairius tautinio atgimimo renginius, skatino visus mylėti gimtinę ir tėvynę, dirbti taip, kad tobulėtų ir klestėtų Lietuva.

Tragiškiausios dimisijos majoro dienos prasidėjo 1940 m. okupavus Lietuvą. 1940 m. liepos 12 d. saugumas K.Baršauską areštavo kaip Lietuvos liaudies priešą, priklausantį tautinėms organizacijoms. Jis buvo tardomas Panevėžio, Ukmergės kalėjimuose, iš Kauno kalėjimo buvo perkeltas į IX fortą, o iš ten – į Rygos ir Maskvos kalėjimus. Buvo nuteistas 8 metams ir išsiųstas į Vorkutos lagerius, kur kalėjo kartu su recidyvistais. Kiek ten reikėjo fizinių ir dvasinių jėgų, kad išliktų orus, išdidus, teisingas kitiems žmonėms, įgytų autoritetą!

K.Baršauskas iškentė šaltį, badą, nugalėjo ligas. Tėvynės ilgesys ir laisvės troškimas neapleido nė minutės – net tais momentais, kai mirtis žvelgė į akis, kai gyvybė vos ruseno ir niekas netikėjo galimybe išgyventi. Viltis grįžti į Tėvynę buvo stipresnė už mirtį. Padėjo ir humoro jausmas, geležinė valia.

1947 m. sausį K.Baršauskas atsisveikino su Pečioros lageriais ir išvyko į tėvynę. Grįžo pas žmoną Nataliją ir sūnų Antaną.

Dimisijos majoro K.Baršausko vidinė šiluma, nuostabi atmintis, bylojanti apie Lietuvos istorinius vingius, yra neįkainojama vertybė. Tai yra šviesos ir tiesos skleidėjas jaunimui ir suaugusiesiems.

Lietuvos atsargos karininkų ir Lietuvos šaulių sąjungos garbės narys K.Baršauskas gyvena Kaune, apgaubtas sūnaus Antano, anūkų ir proanūkių meile.



Danutė ARDZIJAUSKAITĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas