„Santaka“ / Pajininkai vandenviečių atsisako tik likę be vandens

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-06-03 09:18

Dalinkitės:  


R.Bičiūnienė, A.Kupstas ir B.Marčiukonis apžiūrėjo ir Gižuose pastatytus vandens gerinimo įrenginius.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Pajininkai vandenviečių atsisako tik likę be vandens

Eglė MIČIULIENĖ

Netvarkingos, neprižiūrimos vandenvietės, apleisti vandens bokštai – tikra problema vandens priežiūra besirūpinančioms įmonėms.

Pagal pernai priimtą Vandens įstatymą visos vandenvietės turi būti įregistruotos.

Kaimų vandenvietėms renovuoti bus skirta ES lėšų. Jei gręžinių savininkai laiku nesusi-tvarkys dokumentų ir jų vandenvietės nepateks į detalųjį rajono planą, ES investicijų gręžinių renovacijai jie gali nesitikėti.



Privatininkai – apleidę

Iš viso rajone yra užregistruotos 65 vandenvietės. Mažiau nei pusę jų eksploatuoja UAB „Vilkaviškio vandenys“. Likusios yra Vilkaviškio rajono savivaldybės, fizinių asmenų, įmonių ar pajininkų žinioje.

– Su UAB „Vilkaviškio vandenys“ problemų neturime. Čia reguliariai vykdoma programinė priežiūra, t. y. prižiūrimi įrenginiai, tiriamas vanduo.

Rūpestį kelia privačios vandenvietės. Kolūkiams yrant jas perėmė pajininkai, kurie tinkamai gręžiniais nepasirūpina, – sakė vandenvietes kontroliuojančios Vilkaviškio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. inspektorė Ramutė Bičiūnienė.

Geriamojo vandens tiekimo objektai turi atitikti teisės aktų reikalavimus.

Gręžiniai privalo būti užrakinti, griežtos apsaugos zona aplink vandenvietes – nušienauta, aptverta. Savininkai privalo vykdyti programinę vandens priežiūrą: vieną kartą per metus atlikti cheminius, kartą per ketvirtį – mikrobiologinius tyrimus. Tyrimų planai turi būti suderinti su tikrintojais – Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. 15 metrų spinduliu aplink vandenvietę negali būti vykdoma jokia ūkinė veikla.

Šių kriterijų, pasak R.Bičiūnienės, dauguma privatininkų nesilaiko – jie tyrimus paprastai atlieka vos vieną kartą per metus. Daugelis vandenviečių apskritai yra neįteisintos, nepadaryti jų projektai, nesuderintos apsaugos juostos, o įrenginiai – visiškai apleisti.



Stengiasi išlaikyti ilgiau

– Už pajus vandenvietes įsigiję žmonės stengiasi jas išlaikyti kuo ilgiau. Tik kai padėtis tampa labai bloga, kai sugedus įrangai gyventojai lieka be vandens, tuomet gręžinių savininkai per seniūnijas, Savivaldybę kreipiasi, kad vandenvietė būtų perduoda eksploatuoti mūsų bendrovei, – sakė UAB „Vilkaviškio vandenys“ direktorius Bernardas Marčiukonis.

Direktoriaus teigimu, į tokią nustekentą vandenvietę, kad ją būtų galima vėl eksploatuoti, reikia investuoti mažiausiai keturiasdešimt tūkstančių litų.

Vandens bokštai – neefektyvūs, be to, visiškai pasenę, skylėti, todėl remontas atsieitų per brangiai.

Taigi vandens bokštai atjungiami ir statomi siurbliai su dažnio keitikliu. Dažniausiai reikia tvarkyti ir trasas. Jos būna daugybę kartų taisytos, lopytos ir vis tiek kiauros. Paprastai ankstesni šeimininkai nebūna aptvėrę ir tvoros aplink vandenvietės teritoriją.

Tad bendrovei perėmus vandenvietę, ją visą tenka tvarkyti iš naujo.



Per daug geležies

Kaimuose ištyrus vandenį dažnai paaiškėja, kad jame esantis amonis, geležis viršija higienos normas. Dėl to reikia statyti vandens valymo įrenginius.

Tokius įrenginius UAB „Vilkaviškio vandenys“ jau pastatė Kybartuose, Gižuose ir Pilviškiuose.

– Vienam kaimui pastatyti nugeležinimo įrenginius kainuotų apie 200 tūkst. litų, – sakė UAB „Vilkaviškio vandenys“ direktorius technikai Algimantas Kupstas. – Mieste, kur sunaudojami dideli vandens kiekiai, reikia per pusantro milijono. Tokia suma kitiems metams jau numatyta būsimiems vandens gerinimo įrenginiams pirmojoje Vilkaviškio vandenvietėje.

Kol gręžinys priklauso pajininkams, vandens gerinimo įrenginiai yra tik utopija. Pasak A.Kupsto, žmonės tokį vandenį geria daugybę metų ir tyli, tačiau kai iš jų gręžinį eksploatuoti perima „Vilkaviškio vandenys“, vartotojai tuoj ima reikšti pretenzijas.



Baigiasi vanduo

Kartu su UAB „Vilkaviškio vandenys“ atstovais ir vyr. inspektore R.Bičiūniene aplankėme keletą rajono vandenviečių.

Kaip vieną iš probleminių vandenviečių „Vilkaviškio vandenų“ atstovai nurodė Kataučizną.

– Perėmę šią vandenvietę iš pradžių per parą čia išpumpuodavome apie 100 m³ vandens. O kaimo gyventojai jo sunaudodavo tik apie 7 m³. Visas kitas išbėgdavo per kiauras trasas, – sakė direktorius technikai A.Kupstas.

Dabar trasa suremontuota, tačiau yra kita bėda – porą kartų per metus gręžinyje baigiasi vanduo. Buvo išgręžti dar du gręžiniai, tačiau vandens nerasta.

Dėl to UAB „Vilkaviškio vandenys“ ruošiasi Kataučiznos vandentiekio tinklus prijungti prie Kudirkos Naumiesčio linų fabriko vandenvietės.



Važiuoja per arimus

UAB „Vilkaviškio vandenys“ perimta Sūdavos kaimo vandenvietė yra viena didesnių rajone – ji turi 378 abonentus. B.Marčiukonis teigė, jog jei niekas nepasikeis, šiemet čia planuojama pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Po Sūdavos eilėje laukia Keturvalakių, Karklinių kaimai.

Ateityje, anot „Vilkaviškio vandenų“ atstovų, prie stambesnių kaimų vandenviečių bus prijungti ir aplinkiniai kaimai.

Sūdavos vandenvietė yra vidury privačių laukų. Todėl norint patikrinti įrenginius ar paimti vandens mėginius „Vilkaviškio vandenų“ atstovams privažiuoti prie gręžinio reikia per ūkininko suartą žemę.

Dar blogesnėje padėtyje buvo atsidūrusi Alksnėnų vandenvietė. Per matininkų neatidumą ji buvo atiduota ūkininkui kaip privati žemė. Dabar ši klaida jau taisoma.



Tvarkys ir kitur

Įsitikinome, kad kai kurios vandenvietės viena nuo kitos skiriasi kaip diena ir naktis.

Ypač graudžiai atrodo Bobių kaimo vandenvietė – ją UAB „Vilkaviškio vandenys“ šiuo metu taip pat ruošiasi perimti iš privačių rankų.

Gręžinys apžėlęs žolėmis ir krūmais, aplink – daugybė šiukšlių, statinio durys supuvusios, išlūžusios.

– Tokių pajininkų prižiūrimų vandenviečių rajone ne viena. Apie kokias higienos normas čia galima kalbėti? – klausė R.Bičiūnienė.

A.Kupstas sakė, jog pavasarį perdegė šios vandenvietės siurblys ir žmonės porą savaičių neturėjo vandens. Tad nors teoriškai ši vandenvietė dar priklauso pajininkams, „Vilkaviškio vandenys“ čia jau pastatė naują siurblį.

Priešingybė Bobių kaimo gręžiniui – Gižų vandenvietė. Ji yra viena iš didžiausių rajone, turi 465 abonentus. Kadangi šioje gyvenvietėje vartotojų daug, o vandens kokybė buvo prasta, prieš porą metų Gižuose pastatyti vandens gerinimo įrenginiai, kurie vandens kokybę pagerino iki reikalaujamų higienos normų.

UAB „Vilkaviškio vandenys“ atstovai teigė, jog taip, kaip Gižuose, po truputį turės būti sutvarkytos ir kitų kaimų vandenvietės.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas