|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-05-12 08:32
Atmintiną dieną dažno, atėjusio į karių kapus, rankose buvo pavasarinės gėlės – kaip pagarba žuvusiems.Romo ČĖPLOS nuotr.
„Kiekvieni metai mums atneša ne tik kažką naujo, kuo didžiuojamės, bet ir primena tai, kas skaudu, ko niekuomet nenorėtume patirti iš naujo“, – sakė Savivaldybės vicemeras Jonas Meškauskas, sveikindamas susirinkusius su Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-mečiu, ir Savivaldybės, ir Prezidento vardu pakvietė padėti gėlių prie paminklo žuvusiųjų atminimui. Antrojo pasaulinio karo veteranų draugijos rajono skyriaus pirmininkas Modestas Sabaliauskas pasveikino visus bendražygius, pakvietė nulenkti galvas prieš tuos, kurių nėra ir padėkoti Dievui, kad gyvename po laisvės vėliava. Kiekvienam į renginį atvykusiam veteranui įteikti sveikinimo atvirukai, kuriuos perdavė Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių Antihitlerinės koalicijos pusėje organizacijos respublikinis komitetas. Laikydama rankose didžiulę puokštę raudonų tulpių, vilkaviškietė mokytoja Leonarda Gaurylienė, prisistatė kaip karo metų vaikas. Ji perskaitė prasmingas S.Nėries poezijos eilutes, ir sakė, jog žemai lenkiasi žuvusiesiems ir tiems, kurie atnešė tą dieną, kada nustojo žvangėti ginklai. „Santakos“ inform. Publikuota: 2005-05-12 08:32:20 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|