|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-05-30 17:31
|
|
|
Knygą apie Jurgį Matulaitį pristatė seselė Viktorija. Apie Palaimintąjį Jurgį įtaigiai pasakojo ir svečių atsivežta vaizdinė medžiaga.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Neseniai iškilmingai minėtos arkivyskupo Jurgio Matulaičio mirties 80-osios ir jo paskelbimo Palaimintuoju 20-osios metinės. Arkivyskupo įsteigtų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo vargdienių seserų ir kunigų marijonų vienuolijų atstovus tai paskatino žmonėms vis priminti apie iškilų savo krašto žmogų (gimusį Lūgynėje, Marijampolės rajone). Jis kiekvieno mėnesio 12 dieną prisimenamas Marijampolės mažojoje bazilikoje ir Lūgynės koplyčioje.
Vilkaviškyje apsilankė seselė Viktorija Plečkaitytė ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos narys Vitas Buškevičius. Jie pristatė Stasio Ylos knygos „Jurgis Matulaitis“ naujausią leidimą ir supažindino su Palaimintojo Jurgio draugija.
Pasak seselės Viktorijos, mes neįvertiname to fakto, kad mūsų kraštietis paskelbtas Palaimintuoju, labai nedaug trūksta, kad sulauktume jį paskelbiant šventuoju.
Kiekvienas yra pašauktas
Prieš 30 metų JAV parašytos knygos tik vienas kitas egzempliorius buvo patekęs į Lietuvą. Vaizdžiai, įtaigiai parašyta ir lengvai skaitoma knyga atskleidžia 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios Lietuvos asmenybes. Tai nėra autobiografija, tai – prisilietimas prie žmogaus širdies išgyvenimų savo tikėjimo kelionėje. Ji gali būti iškalbinga tiems, kurie patys ieškome, gilinamės ir atrandame, visiems, kurie domisi istorija.
Kas yra šventumas, ką jis mums reiškia? Mes linkę šventųjų pagalbos prašyti, sukalbėti maldelę, kai ištinka kokia nors bėda. Jonas Paulius II Palaimintojo Jurgio beatifikacijos iškilmėse į lietuvius kreipėsi Evangelijos mintimi, kurią perfrazavus į pasaulietinę kalbą reikštų, jog šventieji mums yra tam, kad rodytų kelią. Kelią į ten, kur jie jau yra – danguje.
Anot seselės Viktorijos, net ir tie, kurie netiki ir neišpažįsta esant amžinybės, susimąsto, jog greta to, kas laikina, kažkas dar turėtų būti. Katalikų katekizmas sako, jog mes keliaujame į Tėvo namus, į amžinojo gyvenimo džiaugsmą. Šventieji tą kelionę jau yra nukeliavę ir Bažnyčia garantuoja už juos. Vatikano II susirinkimas moko, jog kiekvienas žmogus pašauktas būti šventuoju. Motina Teresė yra pasakiusi, kad šventumas nėra jokia privilegija, būti šventuoju yra kiekvieno krikščionio pareiga. Palaimintasis Jurgis Matulaitis, kaip ir kiti modernūs šventieji, savo gyvenimo pavyzdžiu mums padeda apie tai galvoti.
Blogis nugalimas gerumu
J.Matulaitis, būdamas dešimties metų, liko našlaitis, širdyje išgyveno atstumto, nereikalingo, nepamylėto vaiko dalią. Nuo jaunystės daugelį metų nešiojo rankų ir kojų įtvarus, nes sirgo tais laikais nepagydoma kaulų džiova. Vėliau, įdėjęs visą širdį į savo darbą, į vyskupo tarnystę, liko nesuprastas, nuolatos kaltinamas. Tai jo skausmo, kančios patirtis, o kančios būsena kiekvienam žmogui pažįstama, nes ji nė vieno neaplenkia įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Arkivyskupas savo gyvenimo moto pasirinko šūkį „Nugalėk blogį gerumu“. Jis naudojo ir tobulino iš prigimties atėjusius gabumus, buvo be galo darbštus, gyveno aktyvų gyvenimą, bet ne dėl savo šiltesnio, geresnio gyvenimo, o dėl Bažnyčios ir Dievo, dėl žmonių. Dvasininkas negailėjo savęs ir kaip tik todėl atrado gyvenimo pilnatvę.
Seselė Viktorija savo kalbą baigė išvada, jog žinotina, kad ne kažkokiose ypatingose sąlygose subręsta šventieji. Būtent su tuo gyvenimu, tomis aplinkybėmis, kur esame, ką turime, su savo jausmais, pareigomis – mokytojo, gydytojo, darbininko, motinos, tėvo ir t. t. – esame pašaukti būti šventaisiais.
Kvietimas į draugiją
Prieš penkerius metus vyskupijoje įsisteigė pirmasis Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyrius Kazlų Rūdoje. Šia mintimi užsidegė dar keletas bendruomenių. Šių metų pradžioje draugijos skyriai veikė jau aštuoniose parapijose, dar keliose žengia pirmuosius žingsnius. Draugiją globoja J.Matulaičio įsteigtų moterų ir vyrų vienuolijų atstovai. Draugijos tikslas – narių dvasinis augimas per gilesnį Palaimintojo pažinimą, stengiantis savo aplinkoje ir visuomenėje „nugalėti blogį gerumu“. Draugijos veikla palaikoma asmenine malda, susitikimais, gerais apaštalavimo darbais savo gyvenamoje ar darbo aplinkoje. Draugijos narys gali būti kiekvienas praktikuojantis katalikas, pasiryžęs laikytis įsipareigojimų.
Susidomėjote? Nežinote, nuo ko pradėti? Daugiau informacijos gali suteikti seselė Viktorija tel. 8 652 12 629, Vitas – 8 620 18 390 ar kunigas Andrius – 8 606 13 448.
Neseniai iškilmingai minėtos arkivyskupo Jurgio Matulaičio mirties 80-osios ir jo paskelbimo Palaimintuoju 20-osios metinės. Arkivyskupo įsteigtų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo vargdienių seserų ir kunigų marijonų vienuolijų atstovus tai paskatino žmonėms vis priminti apie iškilų savo krašto žmogų (gimusį Lūgynėje, Marijampolės rajone). Jis kiekvieno mėnesio 12 dieną prisimenamas Marijampolės mažojoje bazilikoje ir Lūgynės koplyčioje. |
Vilkaviškyje apsilankė seselė Viktorija Plečkaitytė ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos narys Vitas Buškevičius. Jie pristatė Stasio Ylos knygos „Jurgis Matulaitis“ naujausią leidimą ir supažindino su Palaimintojo Jurgio draugija.
Pasak seselės Viktorijos, mes neįvertiname to fakto, kad mūsų kraštietis paskelbtas Palaimintuoju, labai nedaug trūksta, kad sulauktume jį paskelbiant šventuoju.
Prieš 30 metų JAV parašytos knygos tik vienas kitas egzempliorius buvo patekęs į Lietuvą. Vaizdžiai, įtaigiai parašyta ir lengvai skaitoma knyga atskleidžia 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios Lietuvos asmenybes. Tai nėra autobiografija, tai – prisilietimas prie žmogaus širdies išgyvenimų savo tikėjimo kelionėje. Ji gali būti iškalbinga tiems, kurie patys ieškome, gilinamės ir atrandame, visiems, kurie domisi istorija.
Kas yra šventumas, ką jis mums reiškia? Mes linkę šventųjų pagalbos prašyti, sukalbėti maldelę, kai ištinka kokia nors bėda. Jonas Paulius II Palaimintojo Jurgio beatifikacijos iškilmėse į lietuvius kreipėsi Evangelijos mintimi, kurią perfrazavus į pasaulietinę kalbą reikštų, jog šventieji mums yra tam, kad rodytų kelią. Kelią į ten, kur jie jau yra – danguje.
Anot seselės Viktorijos, net ir tie, kurie netiki ir neišpažįsta esant amžinybės, susimąsto, jog greta to, kas laikina, kažkas dar turėtų būti. Katalikų katekizmas sako, jog mes keliaujame į Tėvo namus, į amžinojo gyvenimo džiaugsmą. Šventieji tą kelionę jau yra nukeliavę ir Bažnyčia garantuoja už juos. Vatikano II susirinkimas moko, jog kiekvienas žmogus pašauktas būti šventuoju. Motina Teresė yra pasakiusi, kad šventumas nėra jokia privilegija, būti šventuoju yra kiekvieno krikščionio pareiga. Palaimintasis Jurgis Matulaitis, kaip ir kiti modernūs šventieji, savo gyvenimo pavyzdžiu mums padeda apie tai galvoti.
J.Matulaitis, būdamas dešimties metų, liko našlaitis, širdyje išgyveno atstumto, nereikalingo, nepamylėto vaiko dalią. Nuo jaunystės daugelį metų nešiojo rankų ir kojų įtvarus, nes sirgo tais laikais nepagydoma kaulų džiova. Vėliau, įdėjęs visą širdį į savo darbą, į vyskupo tarnystę, liko nesuprastas, nuolatos kaltinamas. Tai jo skausmo, kančios patirtis, o kančios būsena kiekvienam žmogui pažįstama, nes ji nė vieno neaplenkia įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Arkivyskupas savo gyvenimo moto pasirinko šūkį „Nugalėk blogį gerumu“. Jis naudojo ir tobulino iš prigimties atėjusius gabumus, buvo be galo darbštus, gyveno aktyvų gyvenimą, bet ne dėl savo šiltesnio, geresnio gyvenimo, o dėl Bažnyčios ir Dievo, dėl žmonių. Dvasininkas negailėjo savęs ir kaip tik todėl atrado gyvenimo pilnatvę.
Seselė Viktorija savo kalbą baigė išvada, jog žinotina, kad ne kažkokiose ypatingose sąlygose subręsta šventieji. Būtent su tuo gyvenimu, tomis aplinkybėmis, kur esame, ką turime, su savo jausmais, pareigomis – mokytojo, gydytojo, darbininko, motinos, tėvo ir t. t. – esame pašaukti būti šventaisiais.
Prieš penkerius metus vyskupijoje įsisteigė pirmasis Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyrius Kazlų Rūdoje. Šia mintimi užsidegė dar keletas bendruomenių. Šių metų pradžioje draugijos skyriai veikė jau aštuoniose parapijose, dar keliose žengia pirmuosius žingsnius. Draugiją globoja J.Matulaičio įsteigtų moterų ir vyrų vienuolijų atstovai. Draugijos tikslas – narių dvasinis augimas per gilesnį Palaimintojo pažinimą, stengiantis savo aplinkoje ir visuomenėje „nugalėti blogį gerumu“. Draugijos veikla palaikoma asmenine malda, susitikimais, gerais apaštalavimo darbais savo gyvenamoje ar darbo aplinkoje. Draugijos narys gali būti kiekvienas praktikuojantis katalikas, pasiryžęs laikytis įsipareigojimų.
Susidomėjote? Nežinote, nuo ko pradėti? Daugiau informacijos gali suteikti seselė Viktorija tel. 8 652 12 629, Vitas – 8 620 18 390 ar kunigas Andrius – 8 606 13 448.
Publikuota: 2008-05-30 17:31:26
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|