|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-05-30 17:26
Birutės NENĖNIENĖS nuotr.
Vienas iš jų, vienuolikmetis, nusprendė padėti jam mokytis. Jonas Batistas Vianėjus buvo labai dėkingas savo mažajam mokytojui, tačiau mokslo rezultatai vis tiek negerėjo: jis nesuprasdavo, pamiršdavo, sutrikdavo, užsikirsdavo. Berniukas dėl to pasiskundė mokslo draugams. Jonas Batistas Vianėjus išgirdo jo žodžius, pakilo iš savo suolo, atsiklaupė priešais berniuką ir jam pasakė: „Atleisk man, kad esu toks kvailas.“ Javų lauke beveik visos varpos buvo palinkusios prie žemės. Tik kelios stovėjo tiesiai, išdidžiai žvelgdamos į dangų, praeivius, savo drauges. – Mes esame geriausios, – gyrėsi aplinkui. – Mes nenulenkusios galvų tarsi kokios vergės. Iš tiesų galima sakyti, kad valdome situaciją ir įvykius! Bet štai vėjas, kuris pažįsta gyvenimą geriau nei kiti, suošė: – Jos stovi tiesiai, žinoma... Kadangi yra tuščios! Bruno FERRERO Publikuota: 2008-05-30 17:26:02 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|