|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2005-05-12 08:30
|
|
|
Ką jums primena Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimas? Ką manote apie
Pergalės dienos šventimą?
Jonas ŠIMANAUSKAS iš Kybeikių k.:
– Tarybinius laikus, ką gi daugiau gali priminti. Man tai nėra pakili šventė. Juk
vieniems karas pasibaigė, o kai kam jis prasitęsė.
Žinoma, mokykloje reikėjo eiti į karių kapus, nesakau, kad ir dabar nereikia pagerbti
žuvusių.
Antonas BROVKA iš Matlaukio k.:
– Pergalės dieną prisimindavau, mano tėtė buvo karo dalyvis. Daug pasakodavo.
Turėjo medalių, bet man jie neįdomu, tegul stovi sau.
Šios šventės nešvenčiau ir dabar nešvenčiu.
Elena PETRUŠAUSKIENĖ iš Trilaukio k.:
– Karą prisimenu tiek, kad kokius 2–3 mėnesius buvome evakuoti iš namų, kad buvo
baisu.
Man atrodo, jog kare žuvusius reikia prisiminti. Juk jie – tiek rusai, tiek vokiečiai,
lietuviai ar kitų tautybių jauni vyrai buvo motinų užauginti vaikai.
Vladas MILIŠAUSKAS iš Švitrūnų k.:
– Niekada giliau nesusimąsčiau. Visada tai buvo eilinė darbo diena – mums kaime
paprastai tai įtemptas pavasario darbų metas.
Labiausiai gaila žuvusių žmonių. Galima būtų daug kalbėti ir apie prarastus bei
negrąžinamus turtus.
Česlova LIORANTIENĖ iš Stirnėnų k.:
– Iš vaikystės prisimenu tik tiek, kad karo metu per susišaudymą mudvi su seserimi
galvas iškišusios iš bunkerio žiūrėjome, kaip nuo kulkų krenta vyšnių lapai.
Pokary patyrėme visokių nuoskaudų, o vyro šeima buvo ištremta į Sibirą. Bet
manyčiau, kad tie žmonės, kurie kariavo, kraują liejo, turėtų būti pagerbiami. Juk jie
niekuo nekalti.
Ką jums primena Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimas? Ką manote apie Pergalės dienos šventimą? |
Jonas ŠIMANAUSKAS iš Kybeikių k.:
– Tarybinius laikus, ką gi daugiau gali priminti. Man tai nėra pakili šventė. Juk vieniems karas pasibaigė, o kai kam jis prasitęsė. Žinoma, mokykloje reikėjo eiti į karių kapus, nesakau, kad ir dabar nereikia pagerbti žuvusių.
Antonas BROVKA iš Matlaukio k.:
– Pergalės dieną prisimindavau, mano tėtė buvo karo dalyvis. Daug pasakodavo. Turėjo medalių, bet man jie neįdomu, tegul stovi sau. Šios šventės nešvenčiau ir dabar nešvenčiu.
Elena PETRUŠAUSKIENĖ iš Trilaukio k.:
– Karą prisimenu tiek, kad kokius 2–3 mėnesius buvome evakuoti iš namų, kad buvo baisu.
Man atrodo, jog kare žuvusius reikia prisiminti. Juk jie – tiek rusai, tiek vokiečiai, lietuviai ar kitų tautybių jauni vyrai buvo motinų užauginti vaikai.
Vladas MILIŠAUSKAS iš Švitrūnų k.:
– Niekada giliau nesusimąsčiau. Visada tai buvo eilinė darbo diena – mums kaime paprastai tai įtemptas pavasario darbų metas.
Labiausiai gaila žuvusių žmonių. Galima būtų daug kalbėti ir apie prarastus bei negrąžinamus turtus.
Česlova LIORANTIENĖ iš Stirnėnų k.:
– Iš vaikystės prisimenu tik tiek, kad karo metu per susišaudymą mudvi su seserimi galvas iškišusios iš bunkerio žiūrėjome, kaip nuo kulkų krenta vyšnių lapai. Pokary patyrėme visokių nuoskaudų, o vyro šeima buvo ištremta į Sibirą. Bet manyčiau, kad tie žmonės, kurie kariavo, kraują liejo, turėtų būti pagerbiami. Juk jie niekuo nekalti.
Publikuota: 2005-05-12 08:30:06
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|