„Santaka“ / Per Kalėdas visus kviečia senųjų namų šiluma

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Išsinuomotų butą Vilkaviškyje (pageidautina I–II a., bet siūlyti ir III a., gali sumokėti nuomos mokestį už kelis mėnesius, gali būti be baldų, be remonto, gali susiremontuoti). Tel. 8 672 02 631.
Galioja iki: 2019-07-21 09:42:20

Parduoda sodyba (80 a sklypas, nuo Gižų 3 km, Marijampolė - 12 km, Vilkaviškis - 24 km, sodyba šalia asfaltuoto kelio, 100 m iškeltu žvyrium keliuku, domina keitimas į butą Vilkaviškyje). Tel. 8 690 58 747.
Galioja iki: 2019-07-26 13:09:49

Parduoda mūrinį namą Smėlio g.20, Virbalyje (sklypo plotas 17 a, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-07-27 13:08:15

Nebrangiai parduoda naudotą kietojo kuro katilą DEFRO (15 kW). Tel. 8 682 56 943.
Galioja iki: 2019-07-28 08:56:55



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2004-12-23 08:45

Dalinkitės:  


– Gimtieji namai mums yra kaip širdies atgaiva, – sakė prie kiemo vartų stabtelėję Irena Jarutienė su broliu Vitu Žiurkumi.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Per Kalėdas visus kviečia senųjų namų šiluma

Algimantas GUDAITIS

Per Kalėdas į gimtus ir širdžiai artimus namus susirenka kelios kartos – seneliai, tėvai, vaikai, anūkai... Kuo senesnė sodyba, kuo didesnė giminė, tuo gilesnės, gražesnės kalėdinių švenčių tradicijos.

– Jau nuo senų laikų kas tik galim renkamės per Kalėdas į senuosius tėvų namus. Atvažiuoja ir tėvų giminės. Čia mes gimėm, užaugom. Čia, kaimo vieškelio dulkėse, arimų papieviuose, atrodo, dar šiltos mūsų basų kojų pėdos... Kiekvienas prisilietimas prie tėviškės namų, sodybos yra tarsi širdies atgaiva. Čia visi savi, laukiami,– šypsosi jau daug metų tėviškę lankanti mokytoja Irena Žiurkaitė-Jarutienė.

Rugsėjį, jau žydint astrams, jurginams, akį patraukė viena Keturvalakių gyvenvietės sodyba. Ji savo pastatais, kiemo erdve išsiskyrė iš kitų kolūkinių laikų namelių. Sodybos kieme, prie gėlėmis žydinčio darželio stovėjo gražiai iš uosio išdrožtas kryžius, pakelėje – erdvus senovinis gyvenamas namas, kiemo pakraštyje šeimininkiškai prižiūrėtas tvartas, gale jo – nemaža kūdra, netoli namo rūpestingai išsaugotas molinis svirnas. Kas šios tarsi iš tarpukario Lietuvos laikų į gyvenvietę atkeltos sodybos šeimininkai, kokios mintys kviečia juos neapleisti senųjų namų?..

– Šią sodybą puoselėjo, iki šiol dar išlikusius trobesius statė mano senelis Juozas Žiurkus,– pradėjo šeimos istoriją dabar Alytuje gyvenanti, dažnai gimtuosius namus lankanti mokytoja Irena Žiurkaitė-Jarutienė. – Senelis buvo išvažiavęs į Ameriką, ten užsidirbo pinigų ir grįžo ieškoti žmonos. Surado, bet ji važiuoti į Ameriką nesutiko. Senelis Juozas Keturvalakių kaime nusipirko sodybėlę ir čia parsivedė tada dar jauną ir gražią mūsų močiutę Onutę. Juozas su Onele užaugino du sūnus ir dukrą. Vienas iš sūnų, prieš metus miręs Stasys, buvo mano trijų brolių ir mano tėvelis.

Menka sodybėlė buvusiam „amerikonui“ nepritiko. Senieji Žiurkai iki šių dienų išlikusius namus pradėjo statyti praeito šimtmečio trečiajame dešimtmetyje. Ilgai pasidžiaugti naujais namais bei prie jų nupirktais 15 ha žemės nei sodybos kūrėjams, nei jų vaikams neteko. Po dešimtmečio prasidėjo karas, ūžė pokario audros, siaubė kolektyvizacija. Žiurkų palikuonys dėkoja Dievui ir istorijai bent už tai, kad jų sodyba įsipynė į gyvenvietės namukų eilę ir nepateko į nukeliamųjų sąrašą.

– Mūsų vaikai augo pokario laikais. Jie matė vargo, tačiau kur bebūtų, juos traukė gimtasis lizdas. Aš džiaugiuosi, kad vaikai į savo naujus, gal ir patogesnius namus nusinešė ir tėviškės šilumą, atminimą,– kalbėjo guvi 90 metų sulaukusi Marija Žiurkuvienė.

Vienas Marijos sūnus, kaip ir vyras, vardu Stasys, jau miręs. Kitas – Valentinas gyvena tame pačiame kaime, ūkininkauja. Jis, dažnas svečias ir tėviškės kieme, čia laiko dalį savo gyvulių. Kur buvę nebuvę dažnai tėviškę aplanko Alytuje gyvenantys sūnus Vitas ir dukra Irena. Vaikai vienos mamos namuose nepalieka. Su ja visuomet nakvoja kuris nors iš jų ar penkių anūkų. Į sodybą, ypač vasarą, atvažiuoja pakrykštauti ir keturi Marijos proanūkiai.

Daug širdies ir sveikatos puoselėjant tėviškę įdeda Vitas ir Irena. Nors Vitas mokėsi kalnakasybos Estijoje, kurį laiką dirbo Jurbarko žvyro karjere, tačiau jį labiau traukė medžio darbai. Dabar jis – šeštos kategorijos stalius. Vito ir kartu su juo dirbusių kitų meistrų padarytos durys šiandien puošia Vilkaviškio katedrą, kleboniją. Jis restauravo tėviškės namą, pastatė kieme pavėsinę, prie namo – kryžių.

Begenėdamas dar senelio sodintus uosius vyras šiemet iškrito iš medžio, susilaužė koją. „Dėkoju už rūpestingą gydymą Vilkaviškio ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjui daktarui Vitalijui Aleksai. Dabar kojos lūžio beveik nejaučiu, galiu vėl dirbti“, – kalbėjo Vitas Žiurkus.

Jo padarytas kryžius puošia ne tik tėviškę. Vieną kryžių Vitas su Alytaus invalidų draugijos nariais pastatė Kryžių kalne. V.Žiurkaus pagaminti medžio dirbiniai puošia ne vieną Lietuvos bažnyčią. Mama džiaugiasi ir Irenos darbštumu. Tai ji apsodina sodybą gėlėmis, sutvarko kambarius, nušluoja takus...




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Sporto aikštelė įrengta ir prie „Ąžuolo“ progimnazijos
* Mainų programos naudingos jaunimui
* Legendinės laidos „Mūsų miesteliai“ filmavimo grupė dirbo Kybartuose
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate laimėjęs loterijoje?
Taip, laimėjau vertingų prizų.
Tik smulkias sumas.
Loterijoje man nesiseka.
Niekada nedalyvauju.



Kalbos patarimai

Kaip rašyti dalelytę „nebe“ su kitais žodžiais?
Neiginys nebe rašomas kartu su veiksmažodžiais ir veiksmažodiniais daiktavardžiais, su būdvardžiais ir prieveiksmiais (su kuriais kartu rašomas ir neiginys ne), pvz.: nebegali, nebegalėjimas, nebegeras, nebedaug, nebetoli, nebegaila etc.
Skyrium rašomas nuo kitų žodžių, kai reiškia priešpriešą, pvz.: Dangus nebe mėlynas, o pilkas. Jis nebe dirba, o tinginiauja.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas