Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2008-05-24 09:20
Linksmą nuotykį Onutė Savukaitienė prisimena kaip gerą pamoką.
Birutės NENĖNIENĖS nuotr. Buvo buvo, kaip nebuvo...
Nenorėkite iškart du zuikius nušauti
|
Onutė SAVUKAITIENĖ, kybartietė:
– Nežinau, prieš kiek metų tai nutiko, tikriausiai prieš kokius keturiasdešimt. Tada mudu su vyru, dar visai jauni, gegužės pabaigoje ar birželį buvome pakviesti į vestuves Pavištytyje. Linksminomės, šventėme, šokome, nes buvome nusprendę neužmigti, kad ryte galėtume persirengę tiesiai važiuoti pasimelžti karvių, o jau paskui eiti ilsėtis.
Ganyklos buvo Kybarčiukuose, kur dabartinės naujosios Kybartų kapinės. Atvažiuojame ties vadinamąja Vabalo geležinkelio pervaža ir matome, jog ji uždaryta traukiniui praleisti. Stovi mašinėlių prieš mus, privažiuoja iš paskos, kelias vis dar uždarytas. Taigi laukiame, kol pakels užtvarą, o bemiegė naktis ir nuovargis padaro savo – akelės neatlaiko ir nepajaučiame, kaip abu užsnūstame.
Niekas mūsų nepažadino, jei ir važiavo pro šalį. Kietai įmigę tikriausiai nekaip ir atrodėme: galvas užvertę, išsižioję... Pagaliau viena moteris, važiuojanti pas savo karves ir pamačiusi, jog ta pati mašina toje pačioje vietoje stovi nuo pat ankstaus ryto, sustojo ir mus prižadino.
Nulėkėme į ganyklą. Mūsų rytinis melžimas įvyko apie pietus. „Kietesnės“ karvės pienas netilpo į vieną kibirą, o ten, kur buvo pririšta minkštesnio tešmens juodmargė, visa pieva buvo nutaškyta pienu.
Vargšės karvutės abi pralaukė šeimininkų nei gėrusios, nei ėdusios, bet kaip dosnios ir ištikimos maitintojos...
Šis įvykis iki šiol mudviem su vyru išliko kaip gera pamoka: kiekvieną darbą reikia padaryti savo laiku ir sąžiningai – ir nereikia norėti iškart du zuikius nušauti.
Publikuota: 2008-05-24 09:20:51
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|