„Santaka“ / Gegužės ryto tyla tremtinius sukvietė į stotį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-05-23 17:31

Dalinkitės:  


Tremtiniai šalia geležinkelio bėgių uždegė atminimo žvakeles.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Gegužės ryto tyla tremtinius sukvietė į stotį

Birutė NENĖNIENĖ

Ketvirtadienio, gegužės 22-osios, rytą tekanti saulė tingiai skleidė debesų šydą, ulbėjo pakirdę paukšteliai. „O tada rytas buvo skaisčiai saulėtas“, – tarsi sau prisiminė viena 1948 metų gegužės 22 dienos tremtinė, atėjusi į didžiosios tremties 60-ųjų metinių paminėjimą Vilkaviškyje, J.Basanavičiaus aikštėje.

Ankstų rytą žmones išeiti į gatves, susiburti, pažymėti šią datą ir pagerbti žuvusiuosius, išgyvenusius tremtį bei kalinimą pakvietė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Jos pirmininkas Antanas Lukša oficialiu raštu paskatino savivaldybes paminėti skaudžią datą kartu su moksleiviais, nevyriausybinėmis organizacijomis.

Į minėjimą atėjo šiek tiek tremtinių, miesto mokyklų moksleivių, skautų, Švietimo skyriaus vedėja, Savivaldybės vicemeras. Tremtinių atstovai iš atsineštų žvakelių ant grindinio prie J.Basanavičiaus paminklo dėliojo žodį „Lietuva“. Kultūros darbuotojai buvo pasirūpinę įgarsinimu. Prie mikrofono priėjęs 1948 metų gegužės 22-osios tremtinys Valentinas Piečiukaitis trumpai priminė susirinkimo tikslą. Paėmęs už rankutės vienos tremtinės atsivestą nediduką anūkėlį, baltagalvis kaip gegužio žiedais nusagstyta obelis mokytojas, vogčiomis nubraukęs ašarą, pasakė: „Tada aš buvau maždaug toks, žydėjo sodai...“ Susirinkusiesiems daugiau žodžių nereikėjo.

„Aušros“ vidurinės mokyklos mergaičių ansambliui dainuojant tremtinių dainą, šeštą ryto suskambo katedros varpai. Jų aidėjimo palydėti minėjimo dalyviai sėdo į automobilius ir nuvyko į Vilkaviškio geležinkelio stotį, iš kurios daugeliui prasidėjo tremtinio kelias. Perone sustoję žmonės sugiedojo Lietuvos himną bei „Marija, Marija“, padėjo gėlių ir žvakelių prie tremtį menančio paminklo, palei bėgius paliko degančių žvakių takelį.

Užkalbinti augaloti berniukai sakė, jog jie visai netingėjo keltis taip anksti ir niekas prievarta jų nevertė važiuoti. Keturvalakių pagrindinės mokyklos mokykliniu autobusiuku jų atvyko nemažas būrelis. Atlydėjusių mokytojų Reginos Gintautaitės ir Virginijos Tabarienės nuomone, dalyvavimas tokiuose renginiuose vaikams palieka ryškesnį vaizdą ir gilesnes žinias nei vadovėlių medžiaga.

„Man ėjo trylikti metai, todėl gerai prisimenu tą ankstų gegužės rytą. Į kiemą įsuko penki stribai lietuviai ir įsakė į vežimą krautis daiktus. Po to iškėlė tvarto duris, vienas iš milinės kišenės paėmė žiupsnį parako, ant lentų išbarstė penkiakampę ir uždegė. Su šiuo išdegintu ženklu duris vėl įkėlė, užkalė skersai lentą – tai reiškė, jog ši sodyba nacionalizuota ir atlaisvinta“, – prisiminimais su „Santakos“ korespondentais pasidalijo vilkaviškietis Stasys Šutrikas. Jis su tėvais ir dviem seserimis buvo ištremti dėl skaičiaus – vietoj kaimynystėje gyvenusios kitos penkių asmenų šeimos, kuri sužinojusi apie tremtį suskubo pabėgti...

Pagal Maskvos nurodymą 1948 metais Lietuvoje turėjo būti sunaikinta ūkininkų – buožijos klasė. Vasario 21 d. buvo pasirašytas visiškai slaptas nutarimas įvykdyti operaciją kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). Kaip ir ankstesnės operacijos, ji buvo vykdoma pagal Maskvoje nustatytas tremtinių normas. Pagal jas Vilniuje ir apskrityse už trėmimus atsakingi pareigūnai sudarydavo du tremiamųjų sąrašus: pagrindinį ir rezervinį. Jei pagrindiniame sąraše buvusiai šeimai ar asmeniui pavykdavo pabėgti, išsipirkti ar kitaip išvengti trėmimo, į jų vietą buvo įrašomi asmenys iš rezervinio sąrašo. Bolševikų politikai, remdamiesi vietiniais kolaborantais, ruošė dirvą kolektyvizacijai.

1948 metų gegužės mėnesio planui įgyvendinti buvo sutelkta per 30 tūkst. valstybės saugumo ir vidaus reikalų ministerijos darbuotojų. Jiems talkino per vienuolika tūkstančių Maskvos pasiųstų ir vietinių politinių aktyvistų.

1948 metų gegužės 22-ąją „aktyvistams“ pavyko sugaudyti 27 tūkstančius 23 žmones. Iki gegužės 23 dienos 14 valandos į vagonus jau buvo sugrūsta beveik 37 tūkstančiai žmonių. Kai ešelonai iš Naujosios Vilnios stoties pajudėjo į tremties vietas, juose buvo 40 tūkstančių žmonių.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas