|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2008-05-21 16:11
Iš kairės Marius Skinkys ir Mindaugas Galinaitis savo darbo vietoje.Autorės nuotr.
Tačiau pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau dirbančių moksleivių. Vieni jų dirba po pamokų ar savaitgaliais, kiti – tik vasaros metu. Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos mokiniai Marius Skinkys ir Mindaugas Galinaitis – abiturientai. Tačiau jų galvose sukasi ne tik egzaminų ir studijų planai. Vaikinai stačia galva pasinėrę į verslo pasaulį. Su jais dirbantis tos pačios mokyklos vienuoliktokas Ričardas Mačiulaitis dar nesuka galvos dėl egzaminų, tačiau kartu mokytis ir dirbti jam taip pat nelengva. Trys vaikinai užsiima nestandartinių baldų projektavimu ir gamyba, taip pat gamina lauko baldus. Nusprendėme daugiau sužinoti apie Mindaugą, Marių ir Ričardą. – Kaip ir kuriam iš jūsų kilo idėja kurti savo verslą? Mindaugas: Su Ričardu susipažinome krepšinio treniruotėse, laisvalaikį leisdavome drauge. Gimė idėja ką nors kartu nuveikti. Kadangi turėjome šiek tiek įrankių ir darbo su medžiu patirties, nusprendėme imtis lauko baldų gamybos. Marius: Aš ir Mindaugas mokomės vienoje klasėje. Jis papasakojo savo planus, o aš pasiūliau pabandyti gaminti ir vidaus baldus, nes būtent šioje srityje turėjau praktikos. Taip tapome komanda. Ričardas: Na, mes tarsi dvi atskiros komandos. Mindaugas dirba ir su manimi, ir su Mariumi. Aš dirbu tik prie lauko baldų, o Marius – tik prie vidaus. Mindaugas mums abiem padeda. Mes net dirbame skirtingose patalpose. – Papasakokite plačiau, ką jūs gaminate ir kokias dar paslaugas teikiate? Mindaugas: Gaminame sūpynes, pavėsines, šulinių apdailas, lauko stalus ir suolelius, taip pat virtuvės, vonios baldus, spintas. Na, kitaip tariant, tai – ko pageidauja klientai. Atvažiuojame pas užsakovus, išsimatuojame vietą, kur stovės tam tikras baldas, pakonsultuojame, padarome brėžinius, atvežame bei sutveriame. Kitaip tariant – nuo A iki Ž. – Iš kur sėmėtės žinių ir patirties? Juk šis amatas nėra lengvas. Ričardas: Kažkada teko dirbti panašų darbą, bet šiaip esu savamokslis. Visko išmokau pats. Mindaugas: O aš padėdavau seneliui, kuris dirba su medžiu. Marius: Nuo penkiolikos metų dirbau pas dėdę įmonėje. Vasarą ir savaitgaliais padėdavau gaminti virtuvės baldus, spintas ir įvairius kitus baldus. Jis mane išmokė įvairių gudrybių ir gamybos paslapčių. – Ar drąsiai ėmėtės įgyvendinti savo sumanymus? Juk Vilkaviškyje nemažai baldų parduotuvių, o laikraščiuose gausu skelbimų. Ričardas: Žinoma, konkurentai labai stiprūs, tačiau mes iš visų jėgų stengiamės juos pralenkti. Marius: Norint sužinoti, reikia pabandyti. Jau geriau patirti nuostolio, nei galvoti, kad galėjome kažko pasiekti, bet neišnaudojome progos, pabijojome... – Laikraščiuose buvo išspausdinti jūsų skelbimai. Ar daug žmonių kreipėsi? Ar žmonės pasitiki jaunais gamintojais? Marius: Buvo tokių, kurie skambino pasikonsultuoti. Kiti kvietė išmatuoti ir pagaminti brėžinius, tačiau buvo tokių žmonių, kurie iš karto užsisakė. Mindaugas: Tai, kad mes jauni gamintojai, – tik privalumas. Žmonės tiki mūsų veržlumu, užsispyrimu, ryžtu. Mes džiaugiamės tuo, ką darome, ir aplinkiniai tai pastebi. Stengiamės darbą atlikti greitai, gerai ir kokybiškai. Be to, jauni žmonės, nauji gamintojai – nauja „banga“, naujos idėjos. Ričardas: Lauko baldų taip pat nori nemažai žmonių. Dabar pats įkarštis. Visi nori būti gamtoje, lauke, todėl perka pavėsines, sūpynes, stalus bei suolelius... O dėl to, kad gamintojai jauni, niekada niekas nesiskundė. – Kaip derinate darbą ir mokslą? Juk jau prasidėjo dvyliktos klasės „maratonas“ – įskaitos, egzaminai... Ar nenukenčia mokslai? Marius: Para turi 24 valandas (juokiasi)... Tas valandas galima padalyti į keturias dalis: mokyklai, namų darbams, darbui ir poilsiui. Paradoksalu, bet anksčiau spėdavom kur kas mažiau. Dabar, prisidėjus dar ir darbui, viską spėju, nes yra didelis noras tobulėti. – Kaip į jūsų planus reaguoja artimieji bei draugai? Jie palaiko, padeda, pamoko, o gal kritikuoja jus? Ričardas: Aišku, palaiko, džiaugiasi, kad norime būti savarankiški. Kritikos dar iš niekieno lūpų negirdėjome. Mindaugas: Apie savo artimuosius galėčiau atsiliepti tik teigiamai. Tėtis labai daug padėjo ruošiant patalpas darbui. Visi kiti palaiko moraliai. Marius: Didžiausias pagalbininkas – dėdė, kuris mane visko ir išmokė. Ir dabar galiu bet kada jam paskambinti, pasitarti. Jis visada duoda praktiškų patarimų. Jei pritrūksta kokio nors įrankio, taip pat kreipiamės į jį. Labai padeda ir mama. Atlieka už mane kai kuriuos darbus, visada moraliai palaiko. – Ko sieksite ateityje? Ar svajojate studijuoti specialybę, susijusią su jūsų dabartine veikla, ar turite kitokių planų? O gal tiesiog ketinate plėtoti verslą? Ričardas: Aš dar turiu visus metus pagalvoti ir priimti tinkamą sprendimą. Per tuos metus manau daug kas gali keistis, todėl viskas bus matyti ateityje. Marius: Jei viskas klostysis gerai ir žmonės vertins mūsų darbą, tai verslą teks plėtoti, derinant jį su studijomis. Juk kai nori – viskas įmanoma... Mindaugas: Aš svajojau apie statybos inžinerijos arba verslo vadybos studijas. Tačiau viską lems egzaminų rezultatai. *** Belieka palinkėti vaikinams sėkmės. Na, o jų darbus galima pamatyti internetinėje svetainėse www.galmac.lt bei www.zydrius.puikiai.lt. Irma KURŠENTAITYTĖ Publikuota: 2008-05-21 16:11:03 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|